Praėjusį šeštadienį Biržų pilyje, Viešosios bibliotekos salėje įvyko Poezijos pavasario renginys. Biržiečiams dainavo dainų autorius, atlikėjas, gydytojas Vygantas Kazlauskas. Kartu su juo renginyje dalyvavo poetė Meilė Kudarauskaitė ir aktorė Gražina Urbonaitė. Jos ne tik skaitė eiles, bet kalbėjo apie kalbą, žodžius, meilę, Tėvynę…
Bardas Vygantas Kazlauskas ne tik dainavo dainas, sukurtas pagal įvairių poetų tekstais, bet ir pats paskaitė savo per karantiną sukurtą eilėraštį.
Aktorė Gražina Urbonaitė dalį savo poetinio pasirodymo skyrė kalbos puoselėjimui. Padeklamavo Justino Marcinkevičius eilėraštį „Kalbos namai“, kur tų – gražių namų – daiktavardžių stogas, veiksmažodžiu durys, būdvardžių langai… Kur žaidžia skaitvardžiai – maži daugiausia. O ant palangės žydi mūsų esamasis laikas. „Niekaip negaliu ištart: buvau. Lopšį supam, ir ugnelė dega. Pažiūrėk pro langą, kas ateina, kas ten veržias pro duris? Vargeli, kur tas mūsų būsimasis laikas? Imkit jį ant rankų ir laikykit, kad nenusimestų.“
„Būsimasis laikas priklauso nuo mūsų visų, mes už jį bent retkarčiais turime būti dėkingi aniems, kurie nešė mums žodį per visuomeninę priespaudą – tai knygnešiai. Tai kalbu su ypatingu jausmu, nes jūsų padangėje yra garsaus knygnešio Jurgio Bielinio tėvonija“, – padeklamavusi Poeto kūrinį apie kalbą, sakė aktorė Gražina Urbonaitė.
Šiltai klausytojų buvo sutiktos ir Meilės Kudarauskaitės skaitomos eilės. Biržiečiai net pramoko poetės eilėraštį „Kuprinė“ ir kartu su poete garsiai deklamavo:
„Spindi nupraustos akelės.
Iš takelio ir į kelią.
Ant pečių – marga kuprinė.
Kas kuprinėje – Tėvynė.“