Tualetai kapinėse: roda ar mada?

Reginos VAIČEKONIENĖS nuotr.
Kiliškių kaimo gyventoja Danutė Giedraitienė ėmėsi lauko tualeto statybų. Surado meistrą.
Parovėjos seniūnijos darbininkai kaimo kapinaitėse pastatė 11 lauko tualetų. Širvėnos seniūnija vieną lauko tualetą pirko ir pagal jo pavyzdį seniūnijos stalius rentė kitus tualetus. O Papilio seniūnijoje lauko tualetų statybas organizuoja moterys.

Prieš kelerius metus „Biržiečių žodis“ rašė apie gražią Parovėjos seniūnijos iniciatyvą. Seniūnijos ūkio darbininkai, vadovaujami specialisto Petro Drevinsko, prie kapinaičių pastatė 11 tualetų. Seniūnijai atsirado papildomo rūpesčio: tenka pasirūpinti švara, tvarka, palikti ir tualetinio popieriaus ritinėlį, bet kapinių lankytojai už tai labai dėkingi ir džiaugiasi tokiais gerais, gražiais darbais.

Bėginėti tupinėti už krūmų kartais būna ir pavojinga. Buvo toks nutikimas Lietuvoje, kai moteris po audros pabėgėjo į krūmelius, tūptelėjo ant nutrauktų aukštos įtampos elektros laidų, čiurkštelėjo ir liko ten tupėti...

Širvėnos seniūnijos seniūnas Saulius Eigirdas pasakoja: prie nuošalesnių kapinaičių, kurias gyventojai lanko, bet savo artimųjų ten jau nebelaidoja, lauko tualetų nėra. Jagaudžiuose, tikriausiai, tualetas dar praverstų...

– Lauko tualeto statyboms įdedame seniūnijos lėšas, todėl pirmiausia stengiamės įsiklausyti į kapinių prižiūrėtojų, bendruomenės pageidavimus. Pavyzdžiui, tualetų labai trūko prie Butniūnų, Klausučių kapinaičių. Kapinių lankytojai vaikščiodavo po gyvenvietę ir prašydavo sodybų šeimininkų, kad įsileistų į tualetą. Kur tai matyta?... Pirmą lauko tualetą pirkome iš meistro. Už jį sumokėjome 300 eurų. Pagal to tualeto pavyzdį dar dvejose kapinaitėse mūsų stalius pastatė lauko tualetus. Jie šiek tiek skiriasi nuo pavyzdžio, nes naudojome pigesnes statybines medžiagas, – pasakojo seniūnas.

Ir pasidžiaugė: su lauko tualetų priežiūra neiškilo problemų. Kapininkai – sumanūs, pareigingi. Jiems šiuose darbuose talkina atidirbinėtojai už pašalpas.

Papilio seniūnijos seniūnas Renas Čygas įsitikinęs, kad lauko tualetai nuošalesnėse, mažose kaimo kapinaitėse – ne būtinybė.

– Aš į tai žiūriu skeptiškai. Tualetai prie kapinių virsta mada. Susidaro įspūdis, kad žmonės ten važiuoja specialiai to reikalo daryti. Prie didesnių seniūnijos kapinaičių tualetai yra, o prie mažesnių – ne visur. Mažesnės mūsų kapinaitės dažniausiai prie miško, – kalbėjo prieš dvi savaites seniūnas.

Jeigu jau prispyrė reikaliukas – lįsk į krūmus... Bet Papilio seniūnijos Kiliškių kaimo gyventoja Danutė Giedraitienė – priešingos nuomonės. Danutės artimieji, pavyzdžiui, ilsisi Žvirblių kapinaitėse. Moteriškei žmonės guodžiasi: tualeto trūksta.Tualeto dažniausiai pasigenda atvykusios maršrutiniais autobusais senyvo amžiaus kraštietės – kaunietės, rokiškėnės, panevėžietės, šiaulietės. Žvirblių kapinaitėse vyksta tradicinės kapinių šventės. Pamaldos užtrunka. Žmones prispiria gamtiniai reikalai.

– Miškelis prie kapinaičių yra, bet vėlų rudenį, žiemą medžiai pliki, be lapų. Laidojom čia vieną žmogų, tai moteris toli miškan gilyn turėjo bėgti, kad pasislėptų nuo kitų akių. Be to, pučia vėjas, šalta, koks čia malonumas tupinėti. Rudenį, kai nudžiūsta lapai aplink kapines visur pritupinėta ir vien popieriai. Vasarą atrodytų kad „baika“, bet reikia bristi per vištakojus. Vištakojai didžiausi, o be to čia raistas, saugokis, kad neužmintum ant gyvatės, – tikino moteris.

Danutei Giedraitienei pabodo klausytis žmonių skundų ir ji šiais metais su savo bičiule Rita ėmėsi iniciatyvos. Surado meistrą ir užsakė lauko tualetą. Lauko tualetas nudažytas, nulakuotas ir pastatytas. Pagal visus europinius reikalavimus bei standartus. Su kelių šimtų litrų sandaria talpa nuotekoms. Beliko tik su meistru atsiskaityti. Darbų organizatorė viliasi, kad žmonės bus supratingi ir reikiamą sumą pinigėlių iš jų ji susirinks. Tai nebe pirmoji Danutės iniciatyva. Prieš kelerius metus Danutės rūpesčiu Žvirblių kapinaitėse iškastas šulinys.