Naujausios
Gręsia badas
Senolė turi 6,2894 ha žemės. Moteriai priklauso visas kvartalas šalia apvažiavimo aplink miestą. Problema yra tame, kad, kaip pati Janina Vidzickaitė sakė, mokestis už žemę išaugo iki beveik 3000 eurų. Liūdnoji dalis yra ta, kad senolė iš pensijos neišgali šio mokesčio susimokėti. Norėdama sumokėti, ji turėtų atiduoti visus savo pinigus. O juk reikia ir vaistų, ir maisto pirkti. Į tarybos posėdį atvykusi J. Vidzickaitė politikų tiesiog maldavo arba nuo žemės mokesčio atleisti, arba suteikti 90 procentų lengvatą. Dėl pakilusio mokesčio ir žemės vertės ji teigia net negalinti rasti pirkėjų šiam sklypui.
Į posėdį J. Vidzickaitė atvyko su jos gynėja prisistačiusia, biržiečiams žinoma veikėja Birute Kvedaravičiene.
Po močiutės pasirodymo administracijos direktorius Vidas Eidukas projektą neatleisti senolės nuo mokesčių lengvatos atsiėmė.
Keistos istorijos
J. Vidzickaitė pasakojo, kad žemę paveldėjo iš tėvo tremtinio. Praeityje šios žemės daug kas norėjo.
Močiutė šaltąjį sezoną vykdavo pas dukrą, kuri gyveno Rygoje, kol vieną kartą nutiko toks įvykis. Dukra išėjo į miestą apsirengusi mamos striukę ir buvo užpulta. Dukra mirė. Močiutė mano, kad šis įvykis nebuvo atsitiktinis, ji įsitikinusi, kad užpuolikas norėjo susidoroti su ja, tačiau susimaišė. Paklausus, kodėl buvo norėta Janiną pašalinti, ji pateikė kategorišką atsakymą: dėl žemių.
Močiutė pasakoja ir dar vieną įvykį. Kad ji buvo įkalinta savo pačios namuose. Prieš du metus, ne tik vietinė Biržų spauda, bet ir didieji informavimo šaltiniai rašė, kad senolė buvo užrakinta su spyna iš lauko pusės. Kaip tuomet rašė „Lietuvos rytas“, savivaldybė apkaltino ir į teismą padavė raktą turėjusią B. Kvedaravičienę, esą moterį užrakinti galėjo ji, tačiau B. Kvedaravičienė buvo pripažinta nekalta.
Pagal įstatymą, jei nėra paveldėtojo, turtas atitenka savivaldybei. Bet moteris turi anūkę, tačiau prieš ją dėl neaiškių priežasčių yra nusiteikusi.
Po tarybos posėdžio drebančiomis rankomis laikydama dukters nuotraukas, moteris verkė. Močiutė šventai įsitikinusi, kad ankstesni rajono vadovai jai kenkė, siekė atimti žemes, tačiau dabartinis meras nori padėti.
Informacija neteikiama
Pats Vytas Jareckas sakė, kad sprendimas turi būti ir ieškos kaip senolei padėti. Patarė kreiptis Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėją Loretą Munikienę, kuri galėtų suteikti daugiau informacijos. Minėto skyriaus vedėja galėjo pasakyti tik tiek, kad žemės mokestį administruoja VMI, o sprendimų projektus dėl žemės mokesčio tarifų rengia Strateginio planavimo ir turto valdymo skyrius. L. Munikienė teigė, kad moters nei vieno sklypo iš keturių paskirtis niekada nebuvo keista.
Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėja Zita Marcinkevičūtė platesnės informacijos teigė neturinti. Aiškino, kad prašys duomenų iš registrų centro, jei negaus, kreipsis į J. Vidzickaitės advokatą. Skambinome į VMI. Informacijos apie atvejį nepateikė, bet pasakė, kad įkainojimą gali keisti registrų centras.
Žemės vertė išaugo kaip ant mielių
Turėjome 2019 metų žemės mokesčio deklaracijos kopiją, tačiau 2016 metų deklaracijos dokumentų – ne. Mums močiutė buvo rodžiusi tik skolos informavimą, kuriame rašoma, kad 2016 m. už žemės mokestį ji yra skolinga 83 eurus.
Žemė perkainuojama kas penkerius metus. Skaičiai gali kardinaliai skirtis. Per trejus metus senolės turimos žemės vertė pakilo daugiau nei 30 000 eurų.
Norėdama gauti daugiau informacijos ir pabendrauti su pačia senole, nuvykau pas ją į namus. Pamačiau rūkstančius iš kamino dūmus. Deja. Durų niekas neatidarė. Pro langą matėsi tik besimėgaujanti šiluma katė.
Kito tarybos posėdžio metu turėtų būti daugiau aiškumo dėl tolimesnio žemės likimo. Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžio metu tarybos nariai teigė, kad močiutė turėtų žemes parduoti. Ar ji taip padarys? Ar taryba senolės pasigailės, ar ras įrodymų, kodėl mokestis mažėti negali? Kol kas lieka daug klaustukų.
