Naujausios
Tada niekas negalėjo numanyti, kad taikių žmonių kolonomis, dainomis ir laužais apsuptas televizijos bokštas ir parlamento rūmai bus paženklinti krauju. O rusų okupantai nesitikėjo, kad lietuviai, nepabūgę jų karių ir tankų, narsiai stovės petys petin tvirtai susikibę rankomis.
Šią datą minėdami, ant sniego, renginio dalyviai degė žvakeles ir sugiedojo Lietuvos himną. Salėje buvo demonstruojamas penkių minučių trukmės dokumentinis filmas „1991 sausio 13-oji“. Žiūrint istorinius kadrus, vėl buvo išgyventas tas jausmas, kurį patyrė žmonės, saugoję TV bokštą Vilniuje ir Parlamento rūmus arba nerimastingai įvykius stebėjo per televiziją.
Minėjimo metu Regina Kubiliūtė, buvusi Nemunėlio Radviliškio vidurinės mokyklos anglų kalbos mokytoja, pasakojo, kaip budėjo su kolegomis 1991 metų sausio 12 ir 13 dienomis Vilniuje prie Parlamento rūmų, emocionaliai atskleidė savo prisiminimus. Stasė Švykienė perskaitė buvusios Nemunėlio Radviliškio vidurinės mokyklos muzikos mokytojos Vilmos Indriliūnaitės užrašytus prisiminimus. Prisimintas kunigas R.Grigas, kuris daug dienų, kartu su gynėjais, budėjo parlamento rūmuose, atokiame kamputyje priiminėjo norinčius atlikti išpažintį, aukojo šv. Mišias.
Minėjimo pabaigoje visi susirinkusieji, kartu su romansų kolektyvu iš Papilio „Sentimentai“ (vad. V.Puodžiūnienė), dainavo patriotines, partizanines dainas ir romansus.
