
Naujausios
Seniūnijos darbai
Ankstyvas rytas. Prie seniūnijos jau būriuojasi darbininkai. Seniūnijos specialistas Julius Gaučys visiems numatęs veiklos. Keletas žmonių patraukia švarinti miestelio gatvių, erdvių.
Negali neatkreipti dėmesio: ūkinis seniūnijos pastatas su nauju stogu. Keliasdešimties metų stogas buvo nekeistas, skylėtas. Po tuo stogu – visas seniūnijos inventorius: kastuvai, šluotos… Naujo stogo prašosi ir administracinis pastatas.
Miestelio turgelyje vėjas kedena jau pavasario, vasaros sezono drabužius. Vienas kitas pirkėjas stabteli. Ir tas tinka, ir anas… Sunku išsirinkti.
Kai sušils orai, turgelyje atsiras dar įvairesnių prekių: sodinukų, daržovių daigų, gėlių.
Keliai
Šitas kelias bėga link Sližių, kol krypteli šonan, į Skrebiškius. Kelias greideriuotas. Per miškelį – šalikelės šviesios, be jokių brūzgynų, krūmų.
Seniūnas Renas Čygas pasakoja: pasiteisino šakų smulkintuvas. Smulkintuvas šakas susmulkina, o pjuvenos paskleidžiamos ir paliekamos šalikelėje. Kompostui.
Kitas kelias iš Papilio išveda į Kupreliškį. Irgi greideriuotas, žvyruotas. Iš vienos ir kitos pusės kelią supa ūkininkų laukai. Vienoje kelio pusėje ūkininkas savo laukus suaręs iki pat važiuojamosios kelio dalies. Jokios apsauginės kelio zonos, jokio griovelio. Kaupiasi vanduo, telkšo balos. Greideriuok negreideriavęs, žvyruok nežvyravęs, irsta kelias.
Bebrai ir gulbės
Papilys – tvenkinių kraštas. Vieni – sutvarkytomis pakrantėmis. Kaip veidrodžiai. Juose atsispindi dangus ir medžiai. Tik viena problema: medžių mažėja. Juos kerta bebrai. Prieš kelerius metus bebrus pavyko išguiti, bet trumpam. Jiems karas jau paskelbtas. Bebrus medžios profesionalas medžiotojas iš Širvėnos seniūnijos. Medžioklės sezonas labai trumpas. Iki balandžio penkioliktos dienos. O kitas tvenkinys užgultas gulbių. Jos apsistojo čia prieš mėnesį. Puošmena. Gulbės baltos, plūduriuoja lyg vandens lelijos…
Gėlės
Gojeliuose žibuoklių, plukių nematyti. Tik žalčialunkiai kerinčiai kviečia. Jų žiedeliai rožiniai. Augalo sultys – nuodingos ir pavojingos.
Miestelio darželiuose bunda ankstyvosios gėlės. Bendruomenės namų languose – tulpių puokštės. Bent jau pagrindinės Papilio gatvės sodybų simbolis – blindė, skiepytas karklas. Jų šakelės svyrančios, aplipusios švelniais baltais kačiukais. Taip ir norisi glostyti.
Stasas ieško Dievo
Vieno namuko, pabėgusio šiek tiek tolėliau nuo gatvės, fasadas – spalvingas, išskirtinis. Jame – vasaros spalvos. Mįslinga mistika. Namelio šeimininkas – dailininkas Stas Mikulskij iš Sankt Peterburgo. Apsireiškė jis Papilyje prieš kelerius metus. Stasas kaip ir anie baltarusiai, pirkinėjo sau seniūnijos kaimuose butus dėl vizų. Tokių seniūnijos naujakurių rasi Paškučiuose, Kvetkuose, Skrebiškiuose. Jų namai be langų, be durų. Ir be savo naujakurių. O Stasas atvyksta. Vaikštinėja po miestelį, dalina moterims komplimentus. Pramokęs lietuviškai: “laba diena”, “ačiū”, “prašau”…
Pirmais metais ieškodamas šilumos savo trobelėje vienišius po savo lova prisitaisydavo elektros lemputę, o pats atsigulęs į lovą užsiklodavo ant viršaus kelis pledus. Įjungtos šviečiančios lemputės šiluma iš palovio šildydavo Stasą. Vietiniai užsienietį paprotino, kad reikia nusipirkti briketų. Tai bent atradimas, džiaugiasi dailininkas Stasas. Jo namelio kaminėlis dabar rūksta. Šiemet atvykęs trumpam Stasas dienų tuščiai neleido. Išpiešė namelio fasadą. Nors į namelį pro pamatus lenda žolynai, bet jis pradėjo grožį kurti iš gatvės pusės, iš išorės. Tegul visi pastebi, koks jis pozityvus ir kūrybingas. O į Staso namelio vidų nėra ko pro langus spoksoti. Vietoje langinių – tikrų tikriausios lietuviškos valstiečio akėčios.
Jeigu ką – Stas Mikulskij turi savo “Feisbuką”. Apie Stasą ten kalba jo paveikslai, restauruotų dirbinių nuotraukos. Ten, “rusyne”, Stasas pasakojęs, jis pastatęs ir autentišką koplytėlę.
Stasas tikina: jis ieškąs Dievo. Į Papilį grįš vasarą.