Naujausios
E. Timukienė studijavo lietuvių filologiją Vilniaus pedagoginiame universitete, Nemunėlio Radviliškio mokykloje dirbo 25 metus, iš jų 15 vadovavo šiai ugdymo įstaigai.
-Su kokiomis mintimis paliekate Nemunėlio Radviliškio mokyklos vadovo postą ir su kokiomis idėjomis pradėsite vadovauti muzikos mokyklai?
-Nemunėlio Radviliškio mokykla yra mano pirmoji darbovietė, kur iš savo mokytojų, vadovų, kolegų mokiausi būti mokytoja, vadove. Ar man tai pavyko? Nežinau. Tą gali pasakyti žmonės, su kuriais dirbau. Mokykloje, kaip ir šeimoje, mokėmės kantriai įveikti nesėkmes, nebijoti klysti. Siekiau kurti bendruomenės tarpusavio pasitikėjimą, teikti pagalbą, ugdyti pagarbą, pozityvius santykius, formavau teigiamą mikroklimatą. Kolektyvas buvo draugiškas, darbštus, atsakingas, pareigingas. Esu jam dėkinga už nuostabų laiką, praleistą kartu.
Nuo šių metų rugsėjo 1 –osios dėl mažėjančio mokinių skaičiaus mokykla tampa Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos skyriumi. Šis pavasaris buvo sunkus, „dovanų“ gavau karantiną, nuotolinį mokymą(si), mokyklų reorganizaciją, neišvengta ir ligų, artimųjų netekčių. Tai priėmiau kaip gyvenimo pamoką, neišvengiamybę, nes laikausi principo: „Jeigu negali pakeisti situacijos, keisk požiūrį“. Tad palieku mokyklą rami, nes ugdymo aplinka sutvarkyta, mokinių pasiekimai geri, dirba puikūs specialistai, aktyvi mokinių ir tėvų bendruomenė. Mano širdyje Nemunėlio Radviliškio mokykla jau lieka istorija su gražiais prisiminimais, patirtimis, žmonėmis.
Mintis dalyvauti Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos vadovo konkurse man pačiai gal nebūtų kilusi. Ją man pasėjo aplinkiniai, vis kartodami, skatindami, ragindami. Jaučiau kolegų palaikymą, tad ryžausi šiam išbandymui. Pradedu rašyti naują savo profesinės istorijos puslapį, tikiu ateitimi, turiu svajonių, išmanau vadybinį darbą. Laukiu susitikimo su muzikos mokyklos bendruomene. Viliuosi, kad kartu gebėsime sukurti darbo harmoniją, šiuolaikišką, patrauklią ir pačią geriausią gabių vaikų ugdymo įstaigą Biržų rajone.
-Nauja darbo vieta, o ypač vadovo postas, kiekvienam paprastai yra iššūkis. Koks tai iššūkis jums, jūsų šeimai?
-Taip, tai iššūkis ne tik man, bet ir šeimai. Būti vadovu – tai atsakyti už ... viską. Turbūt didžiausias iššūkis, kaip ir kiekvienam pedagogui – laiko šeimai stoka. Dabar, kai darbovietė bus fiziškai toliau nuo namų, laiko šeimai liks dar mažiau, tačiau esu dėkinga savo vyrui Arūnui ir vaikams, kad palaiko mano sprendimą.
-Tradicinis klausimas kiekvienam naujam vadovui – kokie bus jūsų pirmieji darbai naujoje darbo vietoje?
-Suprantu, kad vienodų žmonių nėra, ir, žinoma, būsiu kitokia vadovė nei iki šiol. Esu nešališka, ir tai yra gerai, todėl nenuostabu, kad laukia pokyčiai, bet jie ateis pamažu. Svarbu, kad visi kartu sėkmingai įgyvendintume muzikos mokyklos viziją, kur kiekvienas bendruomenės narys jaustųsi saugus, pripažintas, įvertintas. Pirmasis mano darbas naujoje mokykloje – susipažinti su bendruomene. Na, o rudenį laukia išorės vertinimas, tad tikrai turėsime, ką veikti.
-Trys žodžiai, apibūdinantys dabartinę muzikos mokyklos situaciją ir trys, geriausiai apibūdinantys ją po kelių metų.
Muzikos mokykla iš tiesų yra labai svetinga, bendruomeniška, kūrybiška. Linkiu, kad ir ateityje tokia išliktų, tik galbūt labiau modernizuota, renovuota, šiuolaikiška.
-Kokią matote Lietuvos švietimo sistemą ateityje? Kaip, jūsų nuomone, ją koreguos mažėjantis mokinių skaičius, didėjantys reikalavimai pedagogams, nuotolinis mokymas?
-Į klausimą atsakysiu klausimu: kokia mokykla ir koks mokytojas yra geras? Kiekvienas turime savų vertinimų ir prisiminimų iš mokyklinių metų. Mano nuomone, geriausiai šias vertybes apibrėžia „Geros mokyklos koncepcija“. Pamąstykime, kodėl tėvai ir vaikai renkasi muzikos, dailės, sporto mokyklas? Visų pirma, tai mokyklos, kuriose vyrauja sveika psichoemocinė būsena, aukšta bendruomenės kultūra, kuri remiasi tarpusavio pagarba ir pasitikėjimu. Šiose mokyklose taikomas individualizuotas mokymas, tai yra atsižvelgiama į kiekvieno vaiko stiprybę ir unikalumą, atliepiami vaiko poreikiai. Svarbus patyriminis ugdymas. Mokymasis vyksta ne tik klasėje, bet už mokyklos erdvių – koncertai, parodos, projektai. Atrodytų, kad toks mokymasis pilnas chaoso, bet juk toks ir yra gyvenimas – pilnas gyvybės. Tik tuomet, kai mokykla užtikrina gerą mokinių savijautą, kokybiškas ugdymo sąlygas, galima kalbėti apie akademinius pasiekimus, reitingus, prestižus. Tos pamokos, kurias gavome nuotolinio mokymo metu, turi būti išmoktos. Daug buvo kalbėta, kad trūksta priemonių vaikams, o mokytojai tarsi buvo pamiršti. Išaugo mokytojų darbo krūviai. Trūko kompiuterių, licencijų, skaitmeninių mokymo priemonių. Žinoma, atsakytumėte, kad tai steigėjo (darbdavio) pareiga, tačiau žinant šiandieninę mokyklų finansinę būklę, norėtųsi ir valstybės paramos mokyklai, tinkamo atlygio mokytojui už padidėjusį krūvį. Tenka pripažinti, kad mokytojus tai labai išvargino, jie jautėsi pikti, nusivylę. Vieniems sekėsi lengviau, kitiems – sunkiai, tačiau visi kartu įveikėme šį chaosą. Jeigu reikės tęsti rudenį nuotolinį mokymą, valstybė turėtų pasirūpinti ir mokytojais – ir ne tik bendrojo lavinimo mokyklų, bet ir neformaliojo švietimo įstaigų, ikimokyklinių – skirti papildomą apmokėjimą, aprūpinti darbo priemonėmis, organizuoti nemokamą žinių ir gebėjimų tobulinimą, suteikti mokykloms nemokamą galimybę naudotis viena mokymo platforma.
-Edita, ar tikite mokytojo profesija?
-Istorijos tėkmėje mokytojo vaidmuo kito: jeigu anksčiau užtekdavo kreidos ir lentos, kad mokinį išmokytų skaityti ir rašyti, tai šiandieniniai darželinukai jau moka ir skaityti, ir rašyti, ir kartais geriau už mokytoją naudotis „Google“ naršykle. Tad mokytojui tenka plėsti vaikų akiratį,sudominti, išmokyti atsirinkti informaciją, užtikrinti saugumą, pasidalinti savo patirtimi, suteikti žinių ir įgūdžių, kurių jam reikės gyvenime, nes mokykla nesibaigia išėjus 12 klasių – mokykla ji tęsiasi visą gyvenimą... Šiuolaikinis mokytojas turi būti dinamiškas, lankstus, atviras kaitai, kūrybiškas, nuolat tobulėjantis, ir, žinoma, mylėti vaikus. Jeigu to nėra, tuomet geriau, kaip sakydavo mano šviesios atminties fizikos mokytojas a. a. Saulius Kubiliūnas, eiti elnių šerti.
-Jūsų linkėjimai artėjančių naujų mokslo metų proga kolegoms pedagogams.
-Visiems mokytojams pirmiausia linkiu sveikatos, susitaikyti su savimi, mylėti save, džiaugtis gyvenimu, būti jaunatviškiems, žaismingiems, smalsiems ir į kiekvieną pamoką ateiti su šypsena.
-Ačiū už pokalbį ir linkime sėkmės jūsų naujajame darbe.
