Naujausios
Kažkas pabeldė į duris, kažkas miegot neleidžia. Atmerkęs nuostaboj matai Rugsėjo veidą… Sekmadienio popietę susirinkome į senąjį Nemunėlio Radviliškio mokyklos pastatą pasveikinti mokytojus su prasidėsiančiais naujais mokslo metais.
2020 mokslo metai. Jie ypatingi, ne tokie kaip praėjusieji. Pilni baimės, nerimo, įtampos. Įvestos naujovės: kaukės, karantinas, nuotolinis mokymas. Ir visus kamuojanti nežinomybė: kas bus toliau?
Susirinkome padėkoti mokytojams ne tik už šiuos metus, bet ir visus kitus, atiduotus mokiniams. Dėkojome už begalę žinių, už begalinę kantrybę, už pagarbą augančiam žmogui, ir už daug ko kito, ko neįmanoma net išvardinti. Ne veltui sakoma, kad Mokytojas tarsi švyturys, kuris šviečia ir savo šviesą dalina vaikams. Iš kur randasi profesoriai, daktarai, policininkai, inžinieriai, teisėjai ir laivų kapitonai? Iš mokyklos! Kas juos mokino? Tai jūs, brangūs Mokytojai.
Išreikšdami pagarbą ilgiems mokytojavimo metams, už nemiegotas naktis taisant mokinių sąsiuvinius, už žinių bagažą ruošiant vaiką naujam gyvenimui, pirmiausia sveikinome Mokytojus senjorus. Sveikinami kai kurie jaunesni mokytojai šypsojosi, kad greit ir jie bus senjorai, nes išdirbę mokykloje jau po 30 metų.
Popietėje apie mokinių ir mokytojų bendrystę šnekėjo Nemunėlio Radviliškio bendruomenės pirmininkė Svetlana Vaitaitienė ir apdalino visus mokytojus su, šventiškai įpakuotais, naminiais keksiukais. Ji prisiminė, kad ėjo į pirmą klasę, o štai sėdinti pradinių klasių mokytoja Lapeikienė Regina, buvo abiturientė. O dabar – štai, pramokytojavo net 30 metų! Kaip greit bėga laikas...
Renginio metu pasirodė Nemunėlio Radviliškio kultūros namų jumoristinis duetas „Moterytės“ ir vokalinis ansamblis. Popietės pabaigoje Šiekštininkų bendruomenės dramos kloektyvas parodė pjesę – komediją „Kaip malūne velnius gaudė“ ( rež. Irena Styrienė).
Keliaujant į namus, mokytojų rankose švytėjo ružavi kardelių žiedai.
