Gė­lės ant Ko­vo 11-osios Ak­to sig­na­ta­ro Pet­ro Poš­kaus ka­po

Sa­vi­val­dy­bės nuo­tr.
Prie Ko­vo 11–osios Ak­to sig­na­ta­ro Pet­ro Poš­kaus ka­po.
Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo die­nos iš­va­ka­rė­se Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­va­duo­to­ja Ast­ra Kor­sa­kie­nė, me­ro pa­ta­rė­ja Ja­ni­na Bag­do­nie­nė, Pa­če­riaukš­tės Pet­ro Poš­kaus pa­grin­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rius Aud­ris Vi­duo­lis ir mo­ky­to­jas Alf­re­das Bag­do­na­vi­čius vy­ko į Vil­nių, An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se ap­lan­kė Ko­vo 11–osios ak­to sig­na­ta­ro Pet­ro Poš­kaus ka­pą, pa­ger­bė sig­na­ta­ro at­mi­ni­mą.

Prie ka­pi­nių bir­žie­čius pa­si­ti­ko P. Poš­kaus naš­lė Mil­da Poš­kie­nė su gy­ve­ni­mo drau­gu Ber­nar­du Bla­žiu. M. Poš­kie­nė pa­ly­dė­jo bir­žie­čius prie vy­ro ka­po. Šio­je ka­pa­vie­tė­je pa­lai­do­ti dar trys bran­gūs žmo­nės: ma­žas mi­ręs Poš­kų sū­ne­lis Pet­riu­kas, nuo sun­kios li­gos mi­ręs sū­nus Vi­das, M. Poš­kie­nės ma­ma.

„Šian­dien vi­sas die­nas skir­ki­me Pet­rui, šian­dien jo die­na“, – kal­bė­jo M. Poš­kie­nė.

Bir­žie­čiai ant ka­po už­de­gė žva­ku­tes, gė­lių kom­po­zi­ci­ją nuo Bir­žų kraš­to žmo­nių pa­dė­jo me­ro pa­va­duo­to­ja A. Kor­sa­kie­nė, Pa­če­riaukš­tės Pet­ro Poš­kaus pa­grin­di­nės mo­kyk­los at­sto­vai at­ve­žė sa­vo puokš­tę.

M. Poš­kie­nė pa­kvie­tė vi­sus kar­tu pa­si­mels­ti už am­ži­ny­bėn išė­ju­sį Pet­rą Poš­kų ir šio­je ka­pa­vie­tė­je pa­lai­do­tus bran­gius žmo­nes.

M. Poš­kie­nė kal­bė­jo, kad su vy­ru Ber­nar­du Bla­žiu nuo­lat lan­ko šei­mos ka­pa­vie­tę, į ją per­kė­lė anks­čiau ki­to­se ka­pi­nai­tė­se pa­lai­do­tų ar­ti­mų­jų pa­lai­kus. Lan­ky­da­ma sa­vuo­sius, stab­te­li ir prie gre­ta be­siil­sin­čių me­no, kul­tū­ros žmo­nių ka­pų, vi­sa­da ap­lan­ko iš mū­sų kraš­to ki­lu­sio ir vi­sai ne­to­lie­se pa­lai­do­to Jo­no Gi­ri­jo­to ka­pą.

M. Poš­kie­nė sa­kė la­bai bran­gi­nan­ti Bir­žų kraš­to žmo­nių ap­si­lan­ky­mą, tai, kad bir­žie­čiai sau­go ir ger­bia Pet­ro Poš­kaus at­mi­ni­mą. Šie žmo­nės vi­sam gy­ve­ni­mui ta­po ar­ti­miau­si Poš­kų šei­mos drau­gai.

M. Poš­kie­nė ir B. Bla­žys iš Bir­žų at­vy­ku­sius žmo­nes pa­kvie­tė ne­sku­bė­ti į na­mus, pa­bend­rau­ti. Už nuo­šir­dų su­ti­ki­mą M. Poš­kie­nei pa­dė­ko­jo me­ro pa­va­duo­to­ja Ast­ra Kor­sa­kie­nė. Dar kar­tą bu­vo pri­si­min­ti P. Poš­kaus gy­ve­ni­mo frag­men­tai, jo nuo­pel­nai Bir­žų kraš­tui, Pa­če­riaukš­tės žmo­nėms, jo ti­kė­ji­mas ne­prik­lau­so­ma Lie­tu­va.

De­ja, 2004 me­tais P. Poš­kų pa­lau­žė sun­ki li­ga. Jo at­mi­ni­mą kar­tu su naš­le Mil­da bran­gi­na B. Bla­žys, su­si­jęs ir dar­bo ry­šiais: bū­tent jis, tuo­me­ti­nis „Lais­vo­sios že­mės“ ko­lū­kio va­do­vas, šias pe­rei­gas per­da­vė dzū­kui Pet­rui Poš­kui. „Bet kai tiek me­tų žmo­gus ati­da­vė Bir­žų kraš­tui, aš jo ne­be­lai­kiau dzū­ku, o tik­ru aukš­tai­čiu“, – kal­bė­jo M. Poš­kie­nė, pri­si­min­da­ma, kaip vy­ras rū­pi­no­si ko­lū­kiu, kaip jam rū­pė­jo Pa­če­riaukš­tės žmo­nės, vai­kai, jau­ni­mas. M. Poš­kie­nė pri­si­mi­nė ir vy­ro dar­bą tuo­me­ti­nė­je Aukš­čiau­sio­je Ta­ry­bo­je, ne­ri­mo die­nas ir nak­tis 1991 sau­sį.