Naujausios
Duoklė istorijai
„Istorija domiuosi vedamas vidinio smalsumo ir noro sužinoti, ko seneliai nepasakojo. Nors jie daug ir patyrė, ir žinojo, bet nieko nepasakojo... Taip juos „išdresiravo“ rusiškasis pasaulis“,- „Biržiečių žodžiui“ atviravo G. Grytė.
Jis informavo, kad bendradarbiaujant su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, Lamokų miške, prie Lamokėlių kaimo buvo pastatytas partizanams skirtas atminimo ženklas. „Ženklą pastatėme dar praėjusių metų pabaigoje, o sausio 18 dieną minėjome partizanų žūties 80-ąsias metines. Vabalninko bažnyčioje buvo užsakytos mišios, ant partizanų kapų padėtos tautinės puokštės ir uždegtos žvakelės“,- sakė pašnekovas.
Jis įsitikinęs, kad atminimo ženklai – ne vienadieniai, todėl artėjant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos paminėjimui, partizanams skirtas ženklas prisimins istoriją ir žmones, kurie paaukojo gyvybes už Lietuvą.
Skrebams nepatiko istorijos įamžinimas
G. Grytė pasakojo, kad idėją įamžinti žuvusius Lamokų (Girelės) miško partizanus kilo Juozui Vasiliauskui (1928-2008) iš Šalnių kaimo, žuvusio vieno iš partizanų Alfonso Vasiliausko broliui, po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo. „Jis tiksliai žinojo partizanų stovyklos ir žūties vietą ir 1993 metais pastatė (žinau, kad prisidėjo ir kiti Šalnių kaimo gyventojai) grūdinto akmens paminklą su įrašu. Deja, bet 1994 metais paminklas buvo nugriautas. Tais pačiais metais jis atstatytas ant stipresnio betoninio pamato. Panašu, kad tais laikais dar buvo gyvų strybų (skrebų) ir jiems nepatiko toks istorijos atminimo įamžinimas“,- istorijos detalėmis dalinosi pašnekovas.
Juozo Vasiliausko sesuo Pranė Vasiliauskaitė buvo to būrio ryšininkė ir rėmėja. Jos likimas taip pat tragiškas, nes po brolio žūties ji tęsė ryšininkės ir rėmėjos veiklą ir 1946 metais buvo suimta, nuteista 25 metams lagerio (Primorės kraštas, Vladivostokas), o 1948 metais tame lageryje mirė (mirties priežastis ir palaidojimo vieta nežinoma).
Išliks atmintis ir auka
Pastatyti naujo dizaino atminimo ženklą kilo G. Grytei, nes žuvęs partizanas Alfonsas Vasiliauskas ir partizanų ryšininkė – rėmėja Pranė Vasiliauskaitė – buvo jo močiutės brolis ir sesuo. „Sužinojau, kad nuo 1995 metų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras vykdo ir koordinuoja rezistencinio judėjimo įamžinimą visoje Lietuvoje, taip pat inicijuoja ir skatina valstybines institucijas, visuomenines organizacijas ir suinteresuotus asmenis vykdyti įamžinimo darbus“,- kalbėjo G. Grytė.
Profesionalių menininkų sukurtais paminklais, atminimo ženklais ir atminimo lentomis yra įamžinami svarbiausi lietuvių rezistencijos 1944-1953 m. istorijos įvykiai istoriškai pagrįstose vietose. Atminimo ženklai statomi partizanų žuvimo, užkasimo, gimtosiose sodybose ir kt. vietose, pagerbiami partizanų ryšininkai, partizanų rėmėjai. Vienas atminimo ženklas įamžina daugiau nei 1 partizano žūtį.
„Alfonsas Vasiliauskas ir Pranė Vasiliauskaitė yra įtraukti į Lietuvos partizanų memorialą Kryžkalnyje, Alfonsui Vasiliauskui suteiktas kario savanorio statusas ir įteiktas (atsiimtas 2024 metais) kario savanorio medalis už pasipriešinimą ginklu (tą gali padaryti ir kitų žuvusių partizanų giminaičiai). O dabar jie dar ir įamžinti papildomu atminimo ženklu. Tikiuosi jų atmintis ir auka išliks ilgai, nes šiais darbais ir informaciją dalinamės jau su savo vaikas“,- teigė ženklo partizanams pastatymo iniciatorius.
Nuo idėjos iki jos įgyvendinimo
Neabejoju, sakė G. Grytė, kad Biržų krašte tokių žūties vietų yra šimtai, visoje Lietuvoje – tūkstančiai. „Įamžinti savo močiutės brolio ir sesers, o tuo pačiu ir kitus partizanus specialiu atminimo ženklu, buvo mano idėja ir tikslas. To ženklo pagaminimu ir statyba pasirūpino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Reikėjo tik pateikti idėją, turimus faktus ir su centro istorikais suderinti juos“,- atskleidė biržietiškų šaknų turintis vyras.
Jis tikėjosi, kad procesas bus greitas ir sklandus, bet... užtruko net dvejus metus... „Galiausiai 2024 metų gruodžio 20 dieną atminimo ženklas buvo pastatytas partizanų žūties vietoje. Vietiniai žmonės, kurie dar prisimena šiuos įvykius, ar kurių partizanai buvo giminaičiai, dalyvavo partizanų 80 metų žūties minėjime“,- kalbėjo G. Grytė.
Ženklas – lankytinų objektų sąraše?
Pašnekovas teigė, kad Biržų rajono savivaldybės administracija žadėjo įtraukti partizanų žūties vietą į lankytinų vietų sąrašą, o Vabalninko seniūnija pastatyti nurodomąjį ženklą link partizanų žūties vietos.
„Buvau susisiekęs su Biržų krašto muziejaus „Sėla“ darbuotojais ir siūliau skirti vieną iš salių Biržų krašto partizanams įamžinti, bet tai idėjai nesulaukiau palaikymo“,- apgailestavo jis.
G. Grytė tiki, kad geri pavyzdžiai paskatins ir kitus žmones, valstybines įstaigas tęsti partizanų ir jų rėmėjų įamžinimo darbus ne tik Biržų krašte, bet ir visoje Lietuvoje.
Pokalbį baigėme vartydami Pranės Vasiliauskaitės dienoraštį, kuriame parašyti prasmingi žodžiai: „Kas bus – ar jau nesulauksime geresnių laikų? Bet ne, nesinori tikėti, kad tas rusas kraugeris valdys mūsų brangią tėvynę“.
