Naujausios
Iškilmė prie Nepriklausomybės paminklo
Minėjimą pradėjusi „Sėlos“ muziejaus darbuotoja Edita Lansbergienė priminė, kaip 1939 metų rugpjūčio 23 dienos Molotovo – Ribentropo slaptieji protokolai lėmė Lietuvai ilgus okupacijos dešimtmečius. Tik 1989 metų Baltijos kelias nubrėžė kelią į Laisvės šviesą.
Tačiau 1991 metų sausio 13-osios naktį kovoje už laisvę prie televizijos bokšto žuvo 14 laisvės gynėjų. Buvo perskaitytos jų pavardės.
Savivaldybės meras Vytas Jareckas padėkojo „Sėlos“ muziejui už renginį, kuriame buvo galimybė prisiminti įvykius nuo 1939 metų iki šių dienų. Savivaldybės vadovas sakė, kad ir šiandien reikia būti budriems, neprarasti vienybės, saugoti Lietuvos nepriklausomybę.
Savanorių kuopos vadas kapitonas Modestas Lapienis pasakojo, kaip Sausio 13-ąją savanoriai važiavo ginti parlamento, Televizijos bokšto. „Ir dabar, po trisdešimties metų, savanoriai važiuoja saugoti Lietuvos sienos, atlikti kitų užduočių“, – sakė savanorių vadas ir dėkojo kariams už pasiaukojimą.
Prie Nepriklausomybės paminklo sugiedotas Lietuvos himnas. Iššautos trys pagarbos salvės. Tada minėjimas persikėlė į Savivaldybės bibliotekos salę.
Knygos pristatymas su perspėjimais apie grėsmę laisvei
Muziejininkė E. Lansbergienė atkreipė dėmesį, kad atsiminimų knygoje „Biržiečiai LAISVĖS kelyje“, skirtoje Sausio 13-osios trisdešimtmečiui, sudėti kovos už laisvę liudininkų atsiminimai, kuriuos užrašė patys žmonės arba jų pasakojimus įmažino muziejininkai. Knygoje spausdinamos ir publikacijos iš „Šiaurės rytų“, „Biržiečių žodžio“ laikraščių, leidinių „Savanoris“, „Universitas Vilnensis“. Knygos viršelį puošia nuotrauka su Biržų vėliava, kuri plevėsavo prie Aukščiausiosios Tarybos prieš trisdešimt metų – sausio 13 dieną.
Garbingas apdovanojimas
Prisiminimais apie Sausio 13-osios įvykius pasidalino tuometis Biržų pasienio užkardos vadas Audris Mukas. Jis sakė, jog tada pareigūnai buvo tik pusiau kariškiai, nes Parlamento ginti važiavo ginkluoti tik armatūros strypais ir iš policininkų pasiskolintais bananais. Parlamente, kartu su biržiečiais, buvo Rokiškio ir Pasvalio pasieniečiai. Vėliau dalis rokiškėnų buvo išsiųsti ginti Televizijos bokšto.
„Ir dingo Pasvalio užkardos žmonės! Visi tyli, niekas nieko nesako. Tik vėliau paaiškėjo, jog pasvaliečiai kasė tunelį, kuriuo būtų galima iš Parlamento išeiti į miestą“, – prisiminė parlamento gynėjas Audris Mukas. Jam knygos pristatymo iškilmėje už nuopelnus valstybės sienos apsaugos tarnybai buvo įteiktas apdovanojimas – ženklas „Valstybės sienos apsaugai – 100“.
Prisiminė neramumus
Apie Sausio 13-osios nakties įvykius televizijos bokšte prisiminė tuometis Rokiškio pasienio užkardos vadas biržietis Eugenijus Šepetys.
Apie tai, kaip 1991 metų sausio įvykių metu Aukščiausioje Taryboje įkūrė „ryšių mazgą“ ir radijo stotelėmis stebėjo sovietų kariuomenės judėjimą papasakojo Vidas Čepulis. Jis prisiminė ir tų pačių metų sausio 8 dienos įvykius prie Aukščiausiosios Tarybos, kai „Jedinstvos“ judėjimas surengė mitingą ir bandė išvaikyti teisėtai išrinktą Parlamentą. Kalbėtojo manymu, yra ryšys tarp jedistvieninkų mitingo prieš trisdešimt metų ir šiemečių riaušių prie Seimo.
Laisvės gynėjai kvietė teisėsaugą ištirti ir teisiškai įvertinti tai, kas vyko šiemet sausio 10 dieną prie Seimo. Kreiptasi į „sveikąją Seimo dalį“, kad būtų teisiškai įvertinti kai kurių Seimo narių veiksmai per šiemetes riaušes ir jiems surengta apkalta. Buvo ir kvietimas neberinkti į Seimą žmonių iš turgaus patvorio.
Gerovės valstybė – kokia ji?
Muziejininkės E. Lansbergienė ir Edita Mikelionienė perskaitė kelias ištraukas iš naujai išleistos knygos, o minėjime dalyvavusiems šių įvykių liudininkams muziejaus direktorius Gintaras Butkevičius dovanojo atsiminimų knygą.
Savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė savo kalboje minėjo, jog jai liūdna, kad Biržų vėliava, kaip simbolis, plevėsavo net tik Sausio 13-ąją Laisvės naktyje, bet ir rugpjūčio 10 dieną riaušėse. Jos nuomone, kai kuriama gerovės valstybė, tos pačios jėgos, su kuriomis buvo kovota sausio 13-ąją ir ta pati valstybė, Rusija, nesnaudė, ji savo priemonėmis „plovė“ smegenis. „Ir baisiausia, kad ta valstybė turi savo vietininkus Lietuvoje. Manau, kad ta valstybė turi savo vietininkus Biržuose“, – tvirtino Savivaldybės administracijos vadovė.
Kalbėtoja sakė nesanti sąmokslo teorijų gerbėja, bet matanti, kad mūsų tėvynė ir laisvė yra pavojuje. Ji ragino nepainioti laisvės su trinkelėmis, prastu keliu ar dar „kažkuo“.
Apibendrindama renginį, muziejininkė E. Lansbergienė pastebėjo, kad pasisakymuose skambėjo mintys apie bauginančią šiandieną. „Dabar gyvename tokiu laiku, kai ypatingai tenka telktis, burtis, nes nežinia, kiek tas priešas stiprus ir kokiais pavidalais prasiverš, kad mus nugalėtų“, – sakė muziejininkė. Ji teigė turinti vilties, kad vietinis jaunimas džiaugiasi laisve ir kuria. Žiūrovams pristatytas jaunų, kūrybingų Lietuvos, Latvijos ir Armėnijos muzikantų kolektyvas – grupė U'Elements. Jų pasirodymas sulaukė šiltų biržiečių plojimų.
