Astravo gyventojai norėtų ramybės, turėti vandenį ir tualetus

Loretos Bataitienės nuotr.
Nurodoma, kad Astravas – tai miestas Šiaurės Vakarų Baltarusijoje. Tačiau kitas Astravas yra Šiaurės Lietuvoje – Biržų miesto pakraštyje, galima sakyti, užribyje, kur nepasiekia nei vandentiekis, nei kanalizacija, tik policija kelią žino atmintinai, nes socialiniame būste gyvenantis pilietis kone visą kaimą „šokdina“...

Nei kranelio, nei tualeto

Astravo dvaras – išpuoselėtas ir nuolat lankomas turistų, tačiau papėdėje esanti gyvenvietė, turinti garsius Tiškevičių, Dvaro ir kitus gatvių pavadinimus – užmaršties zonoje. Biržų miesto seniūnė Kristina Undzėnienė patikina, kad gyvenvietė prižiūrima, tačiau akivaizdu, jog yra problemų, kurias turėtų spręsti ne seniūnija, bet savivaldybė – reikia investicijų tiesiant vandentiekio ir nuotekų tinklus. Taip pat reikia remontuoti asfaltą, nes jis duobėtas ir pradėjo lūžinėti ties tilteliu...

Labiausiai šio krašto žmonėms reikia vandens, nuotekų ir... ramaus gyvenimo. Vienas šulinys skirtas keliems namams, o tualetų nameliai – prie kiekvieno namo, tik kai kurie pilni, todėl „turinys“ srūva vagele į upelį... Iš to paties upelio vietiniai semia vandenį ir skambia patalynę, rūbus, laisto daržus... Drąsesni ir maudosi... Yra ir naujas tualetas, kurį savivaldybė pastatė, o raktelius vietiniams patikėjo. Būdelės užrakintos, kad svetimi nepridergtų. „Beveik kasdien važiuoja policija raminti vieno piliečio, gyvenančio daugiabutyje, esančiame socialiniame būste. Jis visiems neduoda ramybės, tačiau neiškeldina“,- dūsauja vietiniai.

Geriau naują statyti, nei seną valyti

Žmonės įsitikinę, kad turistams galima rodyti ne tik Astravo dvarą, bet ir atokiau esančius unikalius pastatus, kad ir buvusią istorinę karšyklą. Kadaise čia iš Dagestano veždavo karšti vilnų... Namo sienos – akmeninės, palangės plačios, langų rėmai mediniai... Dabar čia įrengti butai. Dauguma jų išpirkti, todėl turi šeimininkus. Butuose gyvenantys žmonės nepratę prie prabangos – neturi nei vandentiekio, nei kanalizacijos, dauguma jų – neįgalūs, pasiligoję arba senyvo amžiaus. Kaip jiems kaskart nueiti į lauko tualetą, kuris yra atokiau... O žiemą slidu pėdinti iki tupyklos, todėl gelbsti kibiras...

Kadangi yra socialiniai būstai, tualetų turinio ištraukimu, anot gyventojų, rūpinasi savivaldybė. Tačiau ne visada laiku ištraukia, todėl išmatos srūva į upelį. „Vietoj to, kad senus tualetus sutvarkytų, pastatė naują, o šią paliko. Kodėl negalėtų pastatyti biotualetų?“- svarstė vietos gyventojai.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com