Ar sulauksime vėjo jėgainių parko Biržų krašte?

Asmeninio albumo nuotr.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius įsitikinęs – Vyriausybė supranta, kad kuo mes daugiau importuosim energetinių išteklių iš kaimyninių šalių, tuo daugiau pinigų gaus šalys agresorės.
Seime vienbalsiai priimta rezoliucija dėl energetikos išteklių importo iš Rusijos embargo. Paskelbta labai svarbi ir ambicinga žinia, kad per aštuonerius metus, tai yra iki 2030 metų, 80-90 procentų Lietuvoje suvartojamos energijos turės būti pagaminta šalyje. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas NAGEVIČIUS sako, kad Biržuose, kaip ir visoje Lietuvoje, turėtų suktis vėjo malūnai, tik reikia valdžios – žemės savininko – vietos bendruomenės ir verslininko – sutarimo.

Pirmieji žingsniai

Biržų rajono savivaldybė jau eina tuo keliu – rengiami du atsinaujinančių išteklių energetikos inžinerinės infrastruktūros vystymo specialieji planai, kuriuose numatytos vėjo jėgainių statybos. Tai – naujos inovatyvios galimybės... o gal grėsmės?

Vėjo jėgainių statyba planuojama Nemunėlio Radviliškio ir Parovėjos seniūnijų teritorijose. Vėjo jėgainės gali atsirasti ir Vabalninko bei Širvėnos seniūnijose. Anot savivaldybės atstovų, teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje šiuo metu jau užbaigtas planavimo parengiamasis etapas ir pradėtas Specialiojo plano rengimo etapas.

Baimės – nepagrįstos

Kokios naudos, o gal grėsmės gali tikėtis Biržų rajono gyventojai, kai verslininkai pradės vėjo jėgainių statybas? Laikraščio „Biržiečių žodis“ pašnekovas – energetikos asas M. Nagevičius.

- Ar dera aukštuminiai vėjo jėgainių bokštai šalia gyvenviečių?

Laikantis visų atstumų ir suderinimų, susitarimų su žmonėmis ir bendruomenėmis, gali būti vėjo jėgainės ir prie gyvenviečių. Įstatymu nustatyta prievolė susitarti ir tik tada, kai nepavyksta, tarpininkauja valstybinės institucijos. Iš principo žmogus, šalia kurio gyvenamos vietos statoma vėjo jėgainė, žalos nepatiria, jei yra išlaikomas pakankamas atstumas nuo vėjo jėgainės iki gyvenamo namo. Tas saugus atstumas gali būti keli šimtai metrų, o gali būti ir iki kilometro, priklauso nuo vėjo jėgainės tipo ir geografinių sąlygų. Visame pasaulyje paplitęs žmonių kompleksas, kai žmonės nieko svetimo nenori šalia savo namų, bet neprieštarauja, kad tai būtų statoma kažkur. Tai yra žmogiška ir suprantama. Aš asmeniškai gal ir neprieštaraučiau kaimynystei su vėjo jėgainėmis, nes žinau, kaip veikia vėjo jėgainės, kokius ji kelia nepatogumus ir kokių nekelia. Nors mieliau, kaip turbūt ir daugelis, rinkčiausi natūralią aplinką – gyvenčiau miške su vaizdu į ežerą, atsiribojęs nuo bet kokios kaimynystės su kitais pastatais, elektros linijomis ar vėjo jėgainėmis. Ypač, jei jos man neteiktų jokios naudos.

- Kodėl žmonės bijo vėjo jėgainių kaimynystės?

Jeigu vėjo jėgainės būtų arti gyvenamųjų namų, ant namo kristų besisukančių menčių šešėliai, girdėtųsi vėjo jėgainės garsas, tai nebūtų sveika, vertinant ilgalaikį daugelio metų poveikį. Todėl atstumas nuo vėjo jėgainės iki gyvenamo namo turi būti išlaikytas. Aš pasisakau už tai, kad įrenginiai žmogui nekenktų. O kai žmogui nekenkia, tai kodėl neturėtų būti vėjo jėgainių? Tada kyla nebent grožio klausimas – gražu žmonėms, kai jos toliau matosi, kaip sukasi ar negražu. Taip pat žmonės turi daug baimių, nes neturi žinių arba jie yra specialiai gąsdinami keistais dalykais, pavyzdžiui, kad gali neveikti televizija, gali nebūti telefono ryšio, atsiranda paslaptingi žmones ir gyvūnus žudantys infragarso spinduliai, pradeda kristi gyvūnai, sliekai ir kirminai. Net jeigu žmogus ir netiki gandais, vis tiek kažkokia nedidele savo dalimi būna neramūs dėl tų skleidžiamų garsų ir tik todėl sako nenorintys rizikuoti ir pasisako prieš vėjo jėgaines. Kita vertus, apie 90 proc. gyventojų pasisako už atsinaujinančios energijos naudojimą Lietuvoje, kai kalbama bendrai.

 

Technologijos vystosi ir tie vėjo jėgainių bokštai aukštėja, mentės ilgėja, gali pagauti daugiau vėjo. Dėl to ir pigėja energijos gavimas, nes viena nedaug pabrangusi jėgainė pagaminama gerokai daugiau megavatvalandžių elektros.

Vėjo jėgainių nutolinti nuo gyvenviečių statytojai nenori, nes toliau nėra elektros tiekimo infrastruktūros, reikalingos vėjo jėgainėms prijungti: elektros linijų, pastočių. Sudėtingiau tokias vietas pasiekti, reikia specialiai tiesti ilgesnius kelius. Lietuvoje energetinė nepriklausomybė turi stiprėti ir biržiečiai negali būti nuskriausti. Manau, visais atvejais, galimas sprendimas.

Pagaliai į ratus...

- Ar jums žinomos priežastys, dėl kurių kartais žemės savininkas nesusitaria su vėjo jėgainės statytoju dėl žemės nuomos?

Kiek žinau, vėjo jėgainių statytojai vietos bendruomenėms visada skiria vienokio ar kitokio dydžio kompensacijas, kad jos neprieštarautų procesams. Tokiomis kompensacijomis dažniausiai būna sutvarkoma vietinė infrastruktūra, keliai, įrengiamas gerbūvis, sutvarkoma aplinka. Su žemės savininku, iš kurio nuomojamas sklypas, bet kuriuo atveju pasirašoma sutartis ir aptariamas žemės nuomos arba įsigijimo dydis. Tačiau yra problema Lietuvoje, kad iki šiol nėra reglamentuota tvarka, kaip turi būti kompensuojama kaimyninių sklypų savininkams, kurie matys vaizdą į vėjo jėgaines. O kai taisyklių nėra, tai vienai pusei atrodo, kad per daug moka, o kitai – kad per mažai. Čia iš ties Vyriausybė galėtų numatyti aiškesnes gaires – kokia nauda turėtų būti suteikiama vietos bendruomenėms.

- Vėjo energetikai pagalius į ratus kiša ir valstybinės institucijos. Kodėl?

Išties dabar labai sudėtinga vėjo jėgainių statybos procedūra – reikia nustatyti sanitarines zonas, gauti visų besiribojančių sklypų savininkų sutikimus, net jeigu sklypas įsiterpia kampu, tas sklypas gali priklausyti dvylikai skirtingų asmenų, iš kurių pusė Norvegijoje gyvena. Tai ilgai užtrunka. O dar poveikio aplinkai vertinimas, kurio eigoje pagalius į ratus kiša kai kurios valstybinės institucijos, kurių darbuotojų misija, susidaro toks įspūdis, trukdyti vėjo energetikos plėtrai. Taip pat specialieji planai, derinimai. Rengiant dokumentus kartais ir žemių savininkai pasikeičia.

Svarbiausia, kad dėl šių procesų, kol tvarkomi popieriukai, stringa energetinė nepriklausomybė, ji darosi nepasiekiama. Tačiau dabar, dėl karo Ukrainoje, vyksta nemažai įstatymų pakeitimų, stengiamasi supaprastinti šias procedūras. Nes Vyriausybė supranta, kad kuo mes daugiau importuosim energetinių išteklių iš kaimyninių šalių, tuo daugiau pinigų gaus šalys agresorės savo karams finansuoti.

Progresas – energetinė nepriklausomybė

- Ar Biržų rajone statyti vėjo jėgaines – neišvengiamybė?

Manau, kaip ir visoje Lietuvoje, tai ir Biržų rajone gali būti statomos vėjo jėgainės. Jeigu anksčiau buvo manoma, kad jos gali stovėti tik prie jūros, tai dabar vėjo jėgainės yra tobulesnės, aukštesnės ir daugiau pagriebia vėjo, todėl galima statyti bet kurioje kitoje vietovėje, taip pat ir Biržuose.

- Kokia vėjo jėgainių situacija ir perspektyva Lietuvoje?

Galėčiau priminti, kad vėjo energetikos pradžia Lietuvoje laikomi 2003 metai, kai Skuode pastatyta ir įjungta į bendrąjį elektros tinklą iš Danijos perkelta 160 kW vėjo elektrinė.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje pastatytų vėjo elektrinių galia sudaro apie 660 MW. Dabartinės Vyriausybės patvirtinti planai numato, kad bus plėtojama elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamyba ir planuojama 2025 metais turėti 1600 MW, o iki 2030 metų – 3600 MW galios įrengtų vėjo elektrinių tinklą. Tad per artėjančius ketverius metus numatyta pastatyti daugiau vėjo jėgainių, nei jų pastatyta per praėjusius beveik du dešimtmečius. O iki dešimtmečio pabaigos jų bus 5,5 karto daugiau, nei yra dabar. Reiškia tų vėjo jėgainių mes matysim penkis kartus dažniau, važiuodami per Lietuvą, nei matome dabar. Ir tai yra šalies energetinės nepriklausomybės ir modernumo ženklai.

Ignitis renewables