Apie kelionę pašaukimo link...

Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos vik. kun. Normundas Figurinas.

Štai ir atėjo toji ilgai laukta vasara. Nejučia praslinko dar vieni mokykliniai, o kai kam ir akademiniai mokslo metai. Kai kuriems tai buvo dar tik pirmieji – kalbu apie pirmokus, kurie peržengė mokyklos slenkstį. O kitiems tai jau paskutinieji metai mokykloje – po dvylikos vasarų. Norėčiau kalbėti apie tuos, kuriems šie metai buvo paskutinieji, tai yra abiturientus, bet tai aktualu ir jaunesniems. Kadangi ir pats prieš keletą metų dar sėdėjau mokykliniame suole, todėl puikiai suprantu visus rūpesčius, kurie slegia jaunuolio, bebaigiančio mokyklą, pečius. Šiuo metu Tavo gyvenime atsakingas laikas, nes tenka rinktis gyvenimo kelią, priimti svarbius sprendimus, kurie nulems ateitį. Laikyti egzaminus, pasirinkti profesiją ir galiausiai apsispręsti, kurioje mokslo įstaigoje tęsti mokykloje pradėtą žinių gilinimą. Tai – nelengvas uždavinys, nes situaciją dar labiau apsunkina nesibaigianti pasiūla.

Gera tiems, kurie jau žino, ko nori pasiekti savo gyvenime – tokius žmones vadinu atradusiais savo pašaukimą. Bet apie tai – vėliau. Sunkiau yra tiems jaunuoliams, kurie dar nežino ar tvirtai nėra apsisprendę, ko nori siekti ir kokios ateities tikisi.

Keletas patarimų Jums: kad ir kaip banaliai beskambėtų šie žodžiai, bet tai yra auksinė taisyklė – visuomet klausyk savo širdies balso ir neapsiriksi. Rinkis tai, kas Tau patinka, kas Tau yra įdomu. Svarbu, kad apsvarstytum visas galimybes ir įvertintum, ar sugebėsi studijuoti tokią studijų sritį, kuriai esi gabus. Galiausiai, ar baigęs mokslus sugebėsi tinkamai atlikti pasirinktos profesijos darbą. Apmąstyti šiuos dalykus turi ne paskutinį vakarą, prieš studijų pradžią. Jei ne esi tvirtai įsitikinęs, tai verčiau palūkėk. Niekuomet neverta daryti skubotų sprendimų. Kitas svarbus dalykas suprasti, kad sprendimą turi priimti Tu. Žinoma, Tau gali patarti draugai, artimieji, mokytojai, tačiau ko iš tiesų nori, žinai tik Tu. Žmogus niekada netampa laimingu, jei renkasi kitam nurodžius, neįvertinęs savo sąžinės ir širdies laisvės.

Laikas pakalbėti ir apie pašaukimą. Pašaukimas reikalingas kiekvieno žmogaus gyvenimo kelyje. Kad ir kas bebūtum – kunigas, vienuolis, pardavėjas, mokytojas ar statybininkas. Kiekviename mūsų laisvame ateities planų pasirinkime slypi pašaukimo malonė. Klaidingai manoma, kad, norint suprasti savo pašaukimą, reikia ypatingų Dievo ženklų. Manau, to visai nereikia. Žinoma, po daugelio metų mes įžvelgsime kažkokius sutapimus ar ženklus, tai tarsi Dievo malonės pėdsakai mūsų gyvenime. Laisvas ir asmeninis Tavo apsisprendimas, klausantis širdies balso, ir yra tikrasis pašaukimas.

Dalinuosi šiomis mintimis todėl, kad ir pats ne per seniausiai turėjau daryti svarbius savo gyvenimo sprendimus renkantis ateities kelią. Gal ir Tau, jaunas žmogau, padės mano patarimas, o jei ne – turi atrasti savų būdų. Jeigu kalbėtume apie mano pašaukimą, tai svarbiausia buvo Kristus, kuris pirmasis pasibeldė į širdį. Vėliau pajutau norą tapti kunigu mintyse ir svarstymuose, o galiausiai pastūmėjo nuostabūs gerų dvasininkų pavyzdžiai ir jų gyvenimas.

Linkiu kiekvienam atvira širdimi ieškoti ir atrasti. Kiekvienas esame kažkam kviečiami, tik svarbu atsiliepti į tą kvietimą, o gal Jis, Jėzus tave kviečia? Pamąstyk apie tai ir, nebijodamas, drąsiai pasinerk į nuotykį!