Ydingas ratas
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Jau penkta politikų valdžia demonstruoja negebėjimą ar nenorą nutraukti ydingą ratą, atranda vis naujų „neįmanomo kainos mažinimo“ argumentų, bet tyliai apeina pagrindinį – nutraukus sutartį, išėmus iš tarpininkavimo „Litesco“, kaina sumažėtų be jokių papildomų įdėjimų. Tiesiog ir iš karto.
Kai netrukus vyksiančiuose rinkimuose žmonių lūkestis išlieka toks pats – kad pagaliau tas žeminantis „nieko negalima padaryti“ baigtųsi, o naujai išrinktas meras pirmiausia „Litesco“ siųstų pranešimą, jog nuomos sutartis nebebus pratęsta ir kad savivalda su nuomininku nuo šiol ruošiasi tik perdavimo–perėmimo procesui.
Tris dešimtmečius – be kainų stebėtojų tarybos
Politikai veidmainiauja, sakydami, jog nieko negalima padaryti. Girdi, šilumos ūkio valdymas yra sudėtinga ir kompleksinė sritis, galutinę kainą lemia visa struktūrinių veiksnių visuma: mažas vartotojų skaičius, ilgos trasos, istoriškai atidėliotos investicijos, ribotos kuro alternatyvos, senstanti infrastruktūra.
Tačiau vien faktas, jog Biržų šilumos ūkyje niekada nebuvo sukurta „stebėtojų taryba“, rodo – šilumą gaminanti ir tiekianti savivaldybės įmonė, kaip karšta bulvė, buvo permesta „Litesco“ globon, nesukant galvos dėl būsimų kainų.
„Stebėtojų tarybą“ galima sukurti nors rytoj, į ją įtraukiant principingus, suinteresuotus mažesne šilumos kaina aktyvius miesto žmones. Tokia taryba turėtų teisę stebėti šilumos gamybos kaštus, reikalauti „Litesco“ skaičių ir argumentų, nepaliekant privatiems asmenims galimybės piktnaudžiauti kontrolės nebuvimu.
Kontrolė ir abejingumas
Įstatymas numato, kad stebėtojų taryba yra kolegialus bendrovės veiklos priežiūrą atliekantis organas, kuriam vadovauja tarybos išrinktas pirmininkas, ir kuriam vadovauti įstatymas draudžia šios įstaigos direktoriui. Maža to, kad įmonė „nesugudrautų“ ir nepaskirtų vien savo žmonių, stebėtojų tarybą paversdama tik formaliu priedu prie įmonės, įstatymas reikalauja, jog daugiau kaip pusė stebėtojų tarybos narių turi būti nesusiję darbo santykiais su bendrove.
„Biržų šilumos ūkio“ stebėtojų taryba nagrinėtų šilumos kainų kaštus, prižiūrėtų vadovo veiklą, kad ji atitiktų vartotojų interesus.
O dabar įsivaizduokime, kaip keičiasi savivaldos šilumos kainų kontrolė, kai savivaldos abejingumui būtų priešpastatytas suinteresuotų mažesnėmis šilumos kainomis daugiabučių namų bendrijų, kitų vartotojų – įmonių, įstaigų atstovų – aktyvus dalyvavimas nagrinėjant šilumos kaštų pagrįstumą. Juo labiau, jog jokios kontrolės dešimtmečiais ir nebuvo.
Kiek žmonės permoka privatiems asmenims į kišenę
Kiek biržiečiai permoka nevaldydami savo turto – budriai saugoma komercinė paslaptis. Dedu galvą – nuo šio klausimo atsakingi valdininkai suks nosis. Jei būtų galima, ko gero, meras žmonėms uždraustų apie tai net ir galvoti.
Esant norui, savivaldybės pareigūnams tokia informacija tikrai prieinama. Tačiau dešimtmečiais niekas nesikeičia. Biržų savivalda atsisakė aktyvios šilumos kaštų kontrolės nuo pat šilumos ūkio įkūrimo pradžios ir šiuo metu, kaip ir visada, visuotinai kelia rankas, pasikliaudama „Litesco“ garbės žodžiu, ir kainas tvirtina iš karto.
Apie ką nutylima?
Viešą interesą – žmonių lūkesčiui dėl teisingų kainų – turinti atstovauti savivalda nė nemirktelėjusi tenkina kardinaliai priešingą – privatų ir vienintelį „Litesco“ valdytojų interesą siekti kuo didesnio pelno.
Kiek gyventojai, perdavę šilumos ūkį, permoka privatiems verslininkams, nėra skelbiama. Tai saugoma kaip komercinė paslaptis. Todėl apčiuopti skaičius galime tik netiesiogiai.
Štai Šiaulių meras Artūras Visockas (šiauliečiams šilumą kontroliuoja, gamina ir tiekia savivaldos įmonė) veidaknygėje rašo: „Vienas centas Šiaulių mieste per sausio mėnesį reiškia apie 800 000 eurų. Kaune reikia dar padauginti iš ~3. Vilniuje ~6. Tiek yra didesni šie miestai. Taigi Vilnius vien per sausį permoka apie 7,5 mln. eurų. Tiek pat permoka ir Kaunas. Sveikinu! Viso per du miestus yra permokama ~15 000 000 eurų/mėnuo“. (Kaune ir Vilniuje šilumą gamina privačios bendrovės.).
„Permokos”
Pabandykime atsargiai šiuos skaičius pritaikyti Biržams. Mieste gyvena dešimt kartų mažiau nei Šiauliuose gyventojų. Todėl matematika paprasta – nuo 800 000 eurų nurėžkime vieną nulį ir gausime 80 000 eurų. Remiantis šiais, Šiaulių mero pateiktais skaičiais, biržiečiai gali sumokėti iki milijono eurų siekiančią „permoką“ per metus.
Galime atsargiai pasiremti Almanto Stankūno, Vilniaus savivaldybės tarybos nario, oponuojančio sostinės merui, viešai išsakyta nuomone (vėlgi Vilniaus situaciją lyginant su Šiauliais), esą vilniečiai moka trečdaliu daugiau, nei gamintų patys.
Šiuo atveju kiekvienas biržietis tą trečdalį permokos paskaičiuoti galėtų ir pats.
Kas laukia po metų
Nuo 2003 metų, kai šilumos ūkis buvo perduotas privatiems asmenims, praėjo 23 metai, pasikeitė penkios valdžios. Visų žmonių turto tvarkymą perleidusios „penkios valdžios“ nedrįso taisyti pirmtakės klaidos, net nebandė įvesti bent kokios šilumos kaštų kontrolės pačioje bendrovėje. Politikai savo abejingumą žmonių lūkesčiams dėl teisingos šilumos kainos teisino „nenugalimomis“ aplinkybėmis.
Ir štai pagaliau po metų susirinksiančiai jau šeštai naujai valdžiai teks spręsti dilemą – nutraukti sutartį su „Litesco“ ir perimti turto valdymą ar ir toliau likti tik bejėgio stebėtojo vaidmenyje.