Vienas apie vienybę, kitas – dalyvių skaičių
Susirinkimą pradėjęs Biržų rajono žemdirbių asociacijos vadovas Kęstutis Armonas priminė, kad kitais metais bus švenčiamas asociacijos 30 metų jubiliejus. Tuo tarpu Biržų ūkininkų sąjunga veikė su pertrauka, todėl šiuo metu organizacija skaičiuoja septynioliktus gyvavimo metus.
„Manyčiau, kad tai vienintelis atvejis Lietuvoje, kai Biržų rajone veikia net dvi žemdirbių organizacijos, kurios eina vienybės keliu ir dirba žemdirbių naudai“, – sakė K. Armonas.
Vicemeras Steponas Staškevičius pastebėjo, kad rajonui galbūt būtų geriau, jei veiktų viena žemdirbių organizacija, tačiau tai pačių ūkininkų pasirinkimas. Pasak vicemero, net ir į ataskaitinį susirinkimą susirinko nedaug dalyvių, nors jį organizavo dvi organizacijos, o štai prieš traktorių streiką Vilniuje, anot jo, salėje beveik netilpo visi norintys dalyvauti.
Nenori prisidėti prie organizavimo
Vicemeras S. Staškevičius susirinkusiems išdėstė poziciją dėl „Metų ūkio“ rinkimų organizavimo ir kasmetinės Derliaus šventės.
„Mes, kaip čia pasakius, tą konkursą po truputį kėlėme, kėlėme ir sukėlėme visuomenėje pavydą. Vieni sako, kad toks renginys geras – konkursui atrenkami žmonės tarsi pakylėjami, taip rodoma pagarba žemdirbiams. Tačiau dabar atsirado kitos organizacijos, kurios skundžiasi, kodėl jų nepastebi“, – tarsi teisindamasis pradėjo kalbą S. Staškevičius. Jis priminė, kad iš pradžių konkursą organizuodavo patys žemdirbiai, tik vėliau prisidėjo savivaldybė.
„O kitos organizacijos, pavyzdžiui, bendruomenės ar jų asociacijos, savo renginius organizuoja pačios. Finansavimo nemažiname, tačiau norime, kad organizavimą perimtumėte patys, kad žemdirbiai nebūtų išskiriami ir iškeliami aukščiau kitų organizacijų. Nes tada kyla klausimų – kodėl mokytojams, gydytojams ar savivaldos darbuotojams nėra tokių renginių. Tokia būtų mūsų pozicija dėl metų apdovanojimo. Prie ūkių atrankos konkursui savivaldybė prisidės, o dėl paties renginio, koks jis turėtų būti, turėtumėte nuspręsti patys“, – pareiškė vicemeras S. Staškevičius, tarsi pamiršęs, jog žemdirbiai kasmet biudžetą papildo daugiau nei milijonu eurų už žemės ir žemės nuomą, o kur dar nekilnojamojo turto ar gyventojų pajamų mokesčiai…
Kitiems rajonams užtenka ir resursų, ir noro
Biržų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, ūkininkas Tadas Micikevičius paprieštaravo vicemerui, teigdamas, kad kituose rajonuose savivaldybės kaip tik skatina ir aktyviai prisideda prie „Metų ūkio“ apdovanojimų bei Derliaus šventės organizavimo.
„Panevėžio rajone šimtaprocentinį organizavimą perima savivaldybė, o Pasvalio rajone savivaldybė kartu su ūkininkais organizuoja Derliaus šventę. Juk organizuojant tokius renginius vyksta ne tik bendradarbiavimas – taip užmezgamas ryšys, geriau susipažįstama su ūkininkų problemomis, kasdienybe. Šiandien viešojoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose, žmonės dažnai supriešinami. O tokie renginiai suteikia galimybę pabendrauti gyvai, išgirsti vieniems kitus be tarpininkų. Organizacinio darbo rengiant visam rajonui skirtas šventes tikrai nemažai“, – sakė T. Micikevičius.
Negi nutrauks tradicijas?
Jis pastebėjo, kad aplinkinių rajonų ūkininkai net stebisi, kaip Biržams pavyksta suorganizuoti tokio aukšto lygio renginius. Derliaus šventės – tai pramoga žmonėms, vaikams, visai bendruomenei, o kartu ir proga iš arti susipažinti su žemdirbių darbu bei kasdienybe.
„Jei šias šventes organizuosime atskirai, nebeliks dialogo. Be to, kai jau yra sukurta tradicija ir žmonės klausia, ar šiemet vėl bus Derliaus šventė, ar tikrai norime viską nutraukti?“ – svarstė T. Micikevičius.
Nieko negali… ar nenori daryti?
Rajono meras Kęstutis Knizikevičius, palaikydamas vicemero išsakytą mintį dėl švenčių organizavimo, vėl priminė, kad savivaldybės galimybės prisidėti prie įvairių iniciatyvų yra labai ribotos. Esą tai išaiškinta Vyriausybės atstovo raštuose, todėl savivaldybė nieko negali padaryti.
„Mes negalime apmokėti sąskaitų, nes Vyriausybės atstovas yra išaiškinęs, kad ne savivaldybės organizacijos gali būti finansuojamos tik per programas. Tai ką tai reiškia? Tai, kad šis renginys vienintelis būdavo finansuojamas ne per programas“, – sakė K. Knizikevičius, tačiau čia pat sulaukė susirinkimo dalyvių replikų, kad meras kalba netiesą.
Geriausio ūkio apdovanojimai ir Derliaus šventė remiami per Kaimo rėmimo programą, tačiau šį faktą meras, regis, tiesiog „pamiršo“.
Negali nieko įpareigoti
Rajono vadovas susirinkusiems pareiškė, kad negali Žemės ūkio skyriaus vedėjos Sandros Balčiūnienės įpareigoti prisidėti prie renginio organizavimo, nes tai padaryti gali nebent administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė…
Kadangi jos šiame ūkininkų susirinkime nebuvo, jis esą negali kalbėti už ją. „Mes tiesiog norime suvienodinti sąlygas. Neatsisakome prisidėti ir išlaikyti dialogą“, – teigė K. Knizikevičius.
Didesnė nauda ūkininkams ar visuomenei?
Rajono vadovui oponavusi ūkininkė Vaidutė Stankevičienė pasiūlė: „Gal mes, organizuodami Derliaus šventę, kuri užpernai vyko Sodeliškių dvare, o pernai – Vabalninke, norėjome per daug? Šventės buvo gražios, pradėjo formuotis tradicija, o dabar kyla klausimas – ar ją nutraukti. Jeigu savivaldybė nebeprisidės, mums šio susirinkimo metu reikia nuspręsti: organizuosime ar ne. Ar galėtume šventę rengti kitoje seniūnijoje, pavyzdžiui, Papilyje? Papilio bažnyčioje būtų galima organizuoti mišias už žemdirbius, vyktų šventė, eisena, miestelis pasipuoštų. O gal tiesiog surengtume ūkininkų pagerbimą uždarose patalpose? Pavyzdžiui, restorane – uždarą renginį vietoj šventės visam rajonui“…
Ji pripažino, kad laukia visiems sunkūs metai, tačiau kol jie neįsibėgėjo, reikia apsispręsti, kokia kryptimi klausimas dėl Derliaus šventės judės.
Kas nori, randa galimybių padėti
Žemdirbių asociacijos vadovas K. Armonas kreipėsi į renginyje dalyvavusį Žemės ūkio rūmų direktorių Sigitą Dimaitį, prašydamas pasidalyti ilgamete patirtimi – kokia situacija kituose rajonuose organizuojant panašias šventes?
S. Dimaičio žiniomis, visuose rajonuose vyksta glaudus žemės ūkio skyrių, savivaldybių ir žemdirbių bendradarbiavimas, o savivaldybės palankiai vertina prisidėjimą prie tokių renginių organizavimo.
„Kai kuriuose rajonuose renkamas ne tik metų ūkis, bet ir gražiausios sodybos kaime bei mieste – taip įtraukiama platesnė bendruomenė, kad šventė būtų visiems. Taip pat, mano žiniomis, kituose rajonuose rengiami projektai, ir nemaža dalis renginių finansuojama būtent per juos“, – sakė S. Dimaitis.
Teks krapštyti pinigines
Pernai, pasinaudojus Kaimo rėmimo programa, geriausio ūkio apdovanojimams ir rajono Derliaus šventei buvo skirta 3000 eurų, tiek pat numatyta skirti ir šiemet. Bendra Kaimo rėmimo programai skirta suma – 23 tūkst. eurų.
„Jeigu būtų poreikis, šias lėšas galima perskirstyti ir kitaip sudėlioti sąmatą“, – patikino Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Sandra Balčiūnienė.
Likusią, žymiai didesnę, renginiui reikalingų lėšų dalį žemdirbiai prisideda iš savo kišenės.
I. Butkevičiūtės nuotr.
I. Butkevičiūtės nuotr.
I. Butkevičiūtės nuotr.