Daugumai mokėti nereikės?
Sprendimo projekte buvo siūloma nustatyti 0,1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalį gyventojams, kurių nekilnojamasis turtas vertas 450 tūkst. ir daugiau eurų. Tačiau po tarybos narių diskusijų komitetuose, nuspręsta mokestinės vertės tarifą didinti – didžioji dalis politikų pritarė ne 0,1, bet 0,5 procento tarifui.
Pasak kalbintos savivaldybės administracijos direktorės Jurgos Bagamolovienės, labai tikėtina, jog didžioji dalis Biržų rajono gyventojų NT mokesčio neturėtų mokėti.
„Nebent savivaldybės taryba nuspręstų kitaip. Tarybos nariai laisvi spręsti patys, kaip atstovauti rinkėjų interesams”,– teigė administracijos direktorė.
Mažiausias tarifas?
Taip pat sprendimo projekte teikiamas svarstyti mokestinės vertės tarifas komercinės paskirties nekilnojamajam turtui. Anot J. Bagamolovienės, siūlomas pats žemiausias, koks tik galima – 0,5-0,7 mokestinės vertės tarifas, priklausomai nuo verslo pobūdžio (anksčiau buvo 1 procento mokestinės vertės tarifas).
Apleistam nekilnojamajam turtui, kurio savininkai tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, siūlomas 5 proc. mokestinės vertės tarifas (anksčiau buvo 3 proc. mokestinės vertės tarifas).
„Reikia nepamiršti fakto, kad visi surenkami mokesčiai sudaro savivaldybės biudžetą. Mes iš to biudžeto ir gatves tvarkom, ir atliekam visas kitas paslaugas. Jeigu visiškai atleisime visus nuo mokesčių, nieko nebeliks biudžete”,– sakė J. Bagamolovienė.
Didės ar nedidės?
Kaip teigė savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė, kitais metais vyks masinis nekilnojamojo turto vertinimas, todėl nekilnojamojo turto vertė gerokai padidės. Tačiau taikant minimalius apmokestinimo tarifus, biudžete šio mokesčio gali būti surinkta tik apie 1,5 procento daugiau. Iš viso šio mokesčio per metus rajono savivaldybėje surenkama apie 490 tūkst. eurų.
VĮ Registrų centro duomenimis Biržų rajono savivaldybėje masinio vertinimo būdu įvertinto turto (51130 NT objektų) mokestinė vertė vidutiniškai didėja 82 proc.
Vedėja pastebėjo, kad verslui atsiranda papildomas 0,2 procentų nekilnojamojo turto mokestis, kuris pateks į valstybės, bet ne savivaldybės biudžetą.
Kai tarybos nariai pradėjo klausinėti – ar realiai didės nekilnojamojo turto našta, Z. Marcinkevičiūtė ir pati suabejojo… Galiausiai nusprendė, kad mokestis didės, nes prisidės papildoma mokesčio dalis, kurią reikės mokėti valstybės iždui, o ir nekilnojamojo turto vertė padidės masinio vertinimo metu.
Tai kas ves posėdį?
Ekonomikos ir finansų komitete nuo šio klausimo svarstymo nusišalino net trys tarybos nariai. Pirmiausia – posėdį vedęs Justas Greviškis, nes artimas giminaitis turi komercinio turto. Jis toliau vesti posėdį patikėjo tarybos nariui Audriui Juknai, tačiau ir šis nusišalino dėl tos pačios priežasties… „Tai nežinau, kas ves posėdį”,- tarstelėjo A. Jukna, išeidamas iš salės.
„Maža ką, nusišalinu ir aš”,- pasakė tarybos narys Liutauras Variakojis ir taip pat išėjo pro duris.
Likusieji tik rankomis skėsčiojo… Tylą nutraukė Z. Marcinkevičiūtė, paaiškinusi naują tvarką – kad būtent savivaldybės taryba turi nustatyti gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąją dalį.
Savivaldybės tarybos posėdyje Etikos komisijos pirmininkė Irutė Varzienė rekomendavo nuo šio klausimo svarstymo nusišalinti tuos tarybos narius, kurie patys ar jų artimi šeimos nariai turi komercinės paskirties turto, kai tarifas mažinamas nuo 1 iki 0,7 procentų. Paprasčiau pasakius – jeigu tarybos nariui gali būti nauda balsuojant už šį klausimą, tai geriau nusišalinti. Posėdžio metu nuo šio klausimo svarstymo dėl privačių ir viešųjų interesų galimo konflikto nusišalino net šeši politikai: Justas Greviškis, Alė Pocienė, Dalius Drevinskas, Audrius Jukna, Liutauras Variakojis ir Audrys Šimas.
Reiškė nuomonę o paskui nusišalino?
Tarybos narys Dalius Barkauskas atkreipė dėmesį – jeigu dabar dalis politikų nusišalino balsuojant, tai ar tie patys žmonės galėjo dalyvauti darbo grupės, sprendžiant šį klausimą, darbe? Kad galėtų įsitikinti kolegų nešališkumu, jis paprašė pateikti minėtos darbo grupės susirinkimų protokolą.
„Buvo aktyviai pasisakančių žmonių, kurie dabar nusišalino. Todėl įdomu, ar tie patys žmonės turėjo teisę ten kalbėti ir reikšti savo nuomonę”,- pasisakė D. Barkauskas.
Ar atsižvelgs į verslininkų prašymą?
„Nuo kitų metų atliktas naujas masinis vertinimas ir vertės gerokai padidėja. Tačiau gamybos pramonės, sandėliavimo ir panašių statinių vertės nustatomos individualiai”,– teigė Z. Marcinkevičiūtė.
Neseniai rašėme, kad Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai raštu kreipėsi į merą Kęstutį Knizikevičių su prašymu, kad NT mokestis verslui nebūtų didinamas. Esą, verslininkai ir taip labai apkrauti mokestine našta.
Ketvirtadienį tarybos posėdžio metu tarybos narei Indrai Drevinskaitei pasiteiravus, ar savivaldybė atsižvelgs į verslininkų prašymą, Z. Marcinkevičiūtė atsakė, kad savivaldybė verslininkus išgirdo. „Taip, bus atsižvelgta”,– sakė Z. Marcinkevičiūtė.
Politikai nusprendė
Tad nuo kitų metų nustatytas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas 0,5 proc. pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai (kai pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamasis dydis – 450 tūkst. eurų).
Tek pat – 0,5 proc. mokestinės vertės tarifas nustatytas viešųjų įstaigų, asociacijų, kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų, daugiabučių namų savininkų bendrijų, garažų eksploatavimo bendrijų ir sodininkų bendrijų, labdaros ir paramos fondų veiklai naudojamam nekilnojamajam turtui. Šis mokestis bus taikomas ir viešbučių, maitinimo ir poilsio paskirties nekilnojamajam turtui; pirmą kartą pradedančių veiklą fizinių ir juridinių asmenų ekonominėje veikloje naudojamam nekilnojamajam turtui, pirmus tris jų veiklos metus.
Net 5 proc. mokestinės vertės tarifas palies tuos fizinius ir juridinius asmenis, kuriems priklauso apleistas, neprižiūrimas turtas. Mažesnis – 3 proc. mokestinės vertės – vėjo elektrinėms (jėgainėms), o 0,7 proc. – mokestinės vertės taikoma kitam, neišvardintam, nekilnojamajam turtui.
Tad sprendimas priimtas – nuo kitų metų 0,5 proc. tarifu apmokestinta ta dalis nekilnojamojo turto, kurio vertė bus didesnė nei 450 tūkst. eurų.
BŽ nuotr.
V. Leščinskienės nuotr.