Akmenyje – šimtai milijonų metų
Vilniaus universiteto geomokslų instituto mokslininkė, daktarė Simona Rinkevičiūtė teigė apie akmenis, uolienas ir fosilijas galinti kalbėti valandų valandas, nes apie juos mokosi ir juos tyrinėja jau bemaž 14 metų. „Tačiau, kad ir kiek besimokintum apie akmenis ir uolienas, niekada negali visko žinoti. Tuo ir nuostabus mokslas – jis nestovi vietoje ir kaskart tave gali nustebinti naujais atradimais”,- sakė mokslininkė.
Paskaitos dalyviai turėjo progą iš Vilniaus universiteto atvežtus eksponatus ne tik apžiūrėti, bet ir pasitikrinti paleontologijos ir geologijos žinias. O tai, pasirodo, pakankamai sudėtinga. Didžiausio susidomėjimo sulaukė įvairios fosilijos ir dr.S. Rinkevičiūtės parinktos įspūdingos iliustracijos, padedančios geriau pažinti laikomus rankose eksponatus.
Kai kurių gyvūnų, organizmų rūšys, palikusios savo gyvavimo įrodymą mūsų planetoje įspaudu akmenyje, išliko iki šių dienų. O kai kurie – jau išnykę nuo planetos paviršiaus arba evoliucionavę į kitokias rūšis. Dėl to, pasak S. Rinkevičiūtės, kartais patys mokslininkai susipainioja atpažindami buvusias rūšis. Dažnai būna, kad mokslininkus suklaidina išlikusi maža dalis įspaudo ar suakmenėjusio gyvūno dalis.
Ne visus akmenis galima gabenti
Dr. S. Rinkevičiūtė, pasakodama apie įvairių eksponatų atsiradimą Geologijos muziejuje, įspėjo, kad prieš pradedant suvenyrų paieškas užsienyje reikėtų labai gerai pasidomėti, kokie toje šalyje galioja įstatymai. „Pavyzdžiui, Italijoje galioja itin griežti teisės aktai, todėl tokių suvenyrų neleidžiama išvežti iš šalies. Yra ir daugiau tokių valstybių, tad prieš dedant ką nors į lagaminą verta išsiaiškinti, ar už tai negresia netgi… kalėjimas“, – įspėjo S. Rinkevičiūtė.
Paklausta, ar pati kartais nepasinaudoja mokslininkės statusu keliaudama poilsiauti į užsienį, ji juokdamasi pripažino, kad tenka. Mat nuvykus į kitą šalį niekada nežinai, kokį įdomų eksponatą gali rasti, todėl, kad nekiltų keblumų, mokslininkė iš anksto suderina poilsį ir darbą.
Atriedėjo iš Norvegijos
Daktarė S. Rinkevičiūtė biržiečiams, susirinkusiems į jos paskaitą, pasakojo, kad rieduliai – kitaip sakant, akmenys – kurių pilni mūsų šalies laukai, tiek dideli, tiek maži, greičiausiai atkeliavę iš Skandinavijos. Tikėtina – iš Norvegijos, kartu su slenkančiais ledynais. Šiems akmenims gali būti ne vienas šimtas milijonų metų – manoma, kad Lietuvoje randamiems akmenims yra mažiausiai keturi šimtai milijonų metų.
Dėl nuolat vykstančių gamtos ir klimato kaitos pokyčių šiandien galime naudotis ne tik naudingomis iškasenomis, bet ir puoštis brangiųjų metalų bei brangakmenių papuošalais. Naudingosios iškasenos plačiai naudojamos ir kasdieniame gyvenime. Kai kurių gamtos išteklių gausu ir mūsų šalyje – tai molis, smėlis, durpės, akmenys.
Reikia ypatingų sąlygų
Tiesa, fosilijų mūsų šalyje aptinkama negausiai, tačiau būnant atidiems jų galima rasti netgi savo kieme. Fosilijos – tai suakmenėjusios, suanglėjusios, mumifikuotos arba sušalusios organizmų liekanos, jų atspaudai ar veiklos pėdsakai Žemės sluoksniuose.
Vis dėlto joms susidaryti reikalingos ypatingos sąlygos. Dėl šios priežasties net ir šiltuose kraštuose nėra taip paprasta rasti vertingų eksponatų. Būtent todėl kai kurios šalys draudžia išvežti bet kokius gamtos sukurtus objektus.
Jaunasis biržietis – būsimasis geologas?
Į paskaitą atėjęs biržietis Kajus Tubelis atsinešė savo krepšelį, pilną surinktų įdomių akmenukų, kuriuose galima įžvelgti įvairiausių raštų. Šie raštai – ne šiaip sau ornamentai: prieš kelis šimtus milijonų metų tai buvo gyvų organizmų pėdsakai, o gal net pačių organizmų liekanos, gyvenusios kažkur – gal net ne dabartinėje Lietuvos teritorijoje.
Jaunasis, galbūt būsimas paleontologas prisipažino, kad mokslininkės paskaita jį dar labiau paskatino domėtis rastais akmenukais. „Gal ateityje ir aš norėčiau tapti akmenų mokslininku“, – sužavėtas S. Rinkevičiūtės pasakojimo prisipažino Kajus.
I. Butkevičiūtės nuotr.
I. Butkevičiūtės nuotr.
I. Butkevičiūtės nuotr.
I. Butkevičiūtės nuotr.