„Visos problemos išsprendžiamos. Svarbiausia – sveikas optimistinis požiūris“

Rugp­jū­čio 27-oji bu­vo pir­mo­ji Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­jo Eu­ge­ni­jaus Ja­nu­še­vi­čiaus dar­bo die­na nau­jo­je vie­to­je. „Bir­žie­čių žo­dis“ tei­ra­vo­si, kas sle­gia ir džiu­gi­na bu­vu­sį mo­ky­to­ją ir di­rek­to­rių, ko­kio­mis min­ti­mis jis su­tin­ka Rug­sė­jo pir­mą­ją…

Kaip jau­čia­tės nau­jo­je dar­bo vie­to­je?

Dar­bin­gai. Pir­mą­ją dar­bo die­ną da­ly­va­vau Res­pub­li­ki­nė­je švie­ti­mo kon­fe­ren­ci­jo­je Kė­dai­niuo­se. Bu­vo pa­si­da­lin­ta įžval­go­mis apie Lie­tu­vos švie­ti­mo atei­tį. Iš­sa­ky­ta daug op­ti­mis­ti­nių min­čių.

Ant­ro­ji die­na pra­si­dė­jo pa­si­ta­ri­mais, už­griu­vo nea­ti­dė­lio­ti­nais rei­ka­lais ir rū­pes­čiais.

Rug­sė­jo pir­mą­ją nei­si­te į Pa­pi­lio mo­kyk­lą, ku­rią ka­dai­se bai­gė­te, o vė­liau dir­bo­te mo­ky­to­ju, pen­ke­rius me­tus di­rek­to­ria­vo­te. Ko­kios min­tys ky­la apie tai pa­gal­vo­jus?

Tru­pu­tė­lį keis­ta… Mo­kyk­lo­je geog­ra­fi­jos ir bio­lo­gi­jos mo­ky­to­ju aš dir­bau nuo 1991-ųjų me­tų. Mo­ky­to­jau­ti pra­dė­jau Kvet­kų pa­grin­di­nė­je ir Pa­pi­lio vi­du­ri­nė­je. My­liu abi sa­vo spe­cia­ly­bes. Pir­miau­siai Vil­niaus pe­da­go­gi­nia­me uni­ver­si­te­te bai­giau geog­ra­fi­ją. Vė­liau – bio­lo­gi­ją.

Di­de­lė gy­ve­ni­mo da­lis praė­jo Pa­pi­ly­je… Pas­ku­ti­nę dar­bo die­ną jau­čiau­si nos­tal­giš­kai.

Esa­te daug skai­tan­tis žmo­gus. Ko­kia kny­ga da­bar yra ant Jū­sų sta­lo?

Taip, tik­rai aš skai­tan­tis. Tik la­bai liūd­na, kad lie­ka vis ma­žiau lai­ko kny­gai… Vie­nas iš gra­žiau­sių gy­ve­ni­mo mo­men­tų, kai va­ka­re į ran­kas ga­li paim­ti kny­gą. Ji do­va­no­ja ra­my­bę, ati­trau­kia nuo rū­pes­čių, kas­die­nių pro­ble­mų, su­tei­kia kū­ry­bi­nių min­čių. Kar­tais skai­ty­mas pa­de­da ras­ti išei­tį, ras­ti pro­ble­mų spren­di­mo bū­dą.

Šiuo me­tu prie ma­no lo­vos pa­dė­ta And­riaus Čer­naus­ko „Pra­ga­ro am­bu­la­to­ri­ja“. Tai kny­ga apie li­go­ni­nės priė­mi­mo sky­riaus kas­die­ny­bę.

Pe­da­go­gi­ka ir me­di­ci­na… Kaip tai su­si­ję Jū­sų gy­ve­ni­me?

Aš, bai­gęs Pa­pi­lio vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, sto­jau į me­di­ci­ną Kau­no me­di­ci­nos aka­de­mi­jo­je. Bet ne­pa­vy­ko… Už­tai man la­bai ti­ko bio­lo­gi­jos stu­di­jos.

Mėgs­ta­te skai­ty­ti fan­tas­ti­ką. Ką to­kio ji sle­pia?

Atit­rau­kia nuo kas­die­ny­bės, nuo svars­ty­mų, kur bū­si­me, ko­kie bū­si­me, kaip at­ro­dy­si­me… Gal­būt pa­de­da ki­tu žvilgs­niu pa­žvelg­ti į sa­vo praei­tį. Jei no­ri su­pras­ti, ko­kia bus atei­tis, tu­ri su­pras­ti praei­tį.

Paž­vel­gę at­gal, pa­si­da­lin­ki­te min­ti­mis apie Lie­tu­vos švie­ti­mo atei­tį. Ko­kie klau­si­mai ne­ra­mi­na?

Švie­ti­mo re­for­ma Lie­tu­vo­je tę­sia­si. Tiks­li­na­mas mo­ky­to­jų eta­ti­nio dar­bo ap­mo­kė­ji­mo mo­de­lis. Įs­tai­gų va­do­vams ky­la dau­gy­bė klau­si­mų.

Lie­tu­vos mo­kyk­loms stin­ga di­rek­to­rių. Bir­žų ra­jo­ne rei­kės net pen­kių mo­ky­mo įstai­gų va­do­vų (Lie­tu­vo­je – tri­jų šim­tų). Jau pa­skelb­ti kon­kur­sai. Gal­vo­ja­ma, kaip šią pa­rei­gy­bę pa­da­ry­ti pa­trauk­les­nę. Svars­to­mas ir dar­bo už­mo­kes­čio di­di­ni­mo klau­si­mas. Šiuo me­tu mo­kyk­lų va­do­vai yra už daug ką at­sa­kin­gi, bet fi­nan­siš­kai jau­čia­si ne­sau­gūs. Tą le­mia ir ter­mi­nuo­ta dar­bo su­tar­tis. Žmo­nės svars­to, ar jiems rei­ka­lin­ga di­džiu­lė at­sa­ko­my­bė už ne­di­de­lį at­ly­gi­ni­mą.

Yra ir mo­ky­to­jų sty­gius. Di­džiuo­siuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se ne­pa­kan­ka pra­di­nių kla­sių, ang­lų kal­bos, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų, che­mi­jos spe­cia­lis­tų.

Bir­žų ra­jo­ne stin­ga geog­ra­fi­jos, che­mi­jos ir fi­zi­kos mo­ky­to­jų. To­kiu at­ve­ju, kai nė­ra rei­ka­lin­gų spe­cia­lis­tų, nu­spręs­ta di­rek­to­riams leis­ti tu­rė­ti pa­mo­kų. Aš ma­nau, jog mo­kyk­los va­do­vas, ku­ris ne­tu­ri pa­mo­kų, pra­ran­da ry­šį su mo­ki­niais.

Stin­ga ne tik mo­ky­to­jų, bet ir mo­ki­nių…

Šį­met į Lie­tu­vos mo­kyk­las ateis pu­sant­ro tūks­tan­čio mo­ki­nių ma­žiau nei per­nai.

Bir­žų ra­jo­ne mo­ki­nių skai­čius su­ma­žės apy­tiks­liai vie­na kla­se. Tai la­bai daug. Ko­dėl taip nu­ti­ko? Vi­suo­me­nė se­nė­ja. Jau­ni žmo­nės iš­va­žiuo­ja dirb­ti į už­sie­nio ša­lis ar­ba į di­džiuo­sius Lie­tu­vos mies­tus.

Ger­biu tuos jau­nus žmo­nes, ku­rie grįž­ta į Bir­žus, ku­ria čia sa­vo vers­lą, au­gi­na vai­kus.

Kaip bus vyk­do­ma mo­kyk­lų tink­lo per­tvar­ka?

Šiuo me­tu yra pra­dė­ju­si dar­bą mo­kyk­lų tink­lo op­ti­mi­za­ci­jos gru­pė. Bus ruo­šia­mas pla­nas atei­čiai. Gru­pei va­do­vau­ja vi­ce­me­rė Ast­ra Kor­sa­kie­nė.

Pa­gal da­bar­ti­nę krep­še­lio for­ma­vi­mo po­li­ti­ką, mi­nis­te­ri­ja ne­fi­nan­suos kla­sių komp­lek­tų, ku­riuo­se yra ma­žiau nei aš­tuo­ni vai­kai. Jei­gu sa­vi­val­dy­bė no­rės iš­lai­ky­ti kla­sę, ku­rio­je vai­kų yra ma­žiau, tai tu­rės pri­si­dė­ti sa­vo pi­ni­gais. Teo­riš­kai ga­li bū­ti ir vie­nas vai­kas kla­sė­je, bet vi­sas kla­sės iš­lai­ky­mo iš­lai­das tu­rė­tų fi­nan­suo­ti sa­vi­val­dy­bė iš sa­vo biu­dže­to.

Kuo ga­lė­tu­mė­te pa­si­džiaug­ti?

Jei kal­bė­tu­me apie ko­ky­bės krep­še­lį, ku­ris bu­vo pra­dė­tas įgy­ven­din­ti per­nai, nei vie­na Bir­žų ra­jo­no mo­kyk­la ne­pa­te­ko į blo­gai dir­ban­čių mo­kyk­lų są­ra­šą.

Grįž­ki­me prie kny­gų… Ko­kią min­tį iš jų pri­tai­ky­tu­mė­te sa­vo dar­be?

Gal ka­rei­vio Švei­ko… „Vi­sos pro­ble­mos iš­spren­džia­mos. Svar­biau­sia – svei­kas op­ti­mis­ti­nis po­žiū­ris“.

Ko pa­lin­kė­tu­mė­te ko­le­goms mo­ky­to­jams ir mo­ki­niams Rug­sė­jo pir­mo­sios pro­ga?

Nau­jų idė­jų, šyp­se­nų vei­duo­se ir op­ti­miz­mo per vi­sus moks­lo me­tus.

Dė­ko­ju už po­kal­bį.