Trūksta atsakingumo
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
„Dėl neatsakingų piliečių Lietuvoje kasmet išdega keli tūkstančiai hektarų sausos žolės. Nuo liepsnojančios žolės ugnis persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, aplinkinius pastatus ir, skaudžiausia, tokiuose gaisruose kasmet žūva ne tik pievų, miškų gyventojai, bet kartais ir žmonės“, – sakė Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Nerijus Gudas.
Jis primena, kad mieste draudžiama deginti šiukšles, gamtinės kilmės atliekas (lapus, šakas). Tokioms atliekoms yra skirtos žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės.
„Kaimo vietovėse sausą žolę ir nukritusius lapus galima deginti, sugrėbus į krūvą, ir ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų. Draudžiama surinktas augalines atliekas, šiukšlių krūvas deginti ant sausos žolės, miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arčiau kaip 50 metrų nuo jų“, – priminė N. Gudas.
Turi imtis priemonių
Kokių veiksmų reikėtų imtis pamačius degančią žolę? „Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami, kol liepsna išplis į didesnius plotus. Nedidelę liepsną galite patys pabandyti užplakti medžių šakomis arba užtrypti ją kojomis, tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba žemėmis, smėliu“, – pataria N. Gudas.
Taip pat aplink ugnies apimtus plotus galima iškasti griovelius, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.
„Jeigu žmonės mato, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant reikia skambinti skubios pagalbos telefonu 112“, – sakė N. Gudas.
Gresia nemenkos baudos
Pašnekovas priminė, kad baudos už gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą ir sausos žolės deginimą, nesilaikant priešgaisrinių reikalavimų, užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 170 eurų.
„Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia nemenką baudą asmenims, kuri gali siekti nuo 560 net iki 2300 eurų“, – paaiškino N. Gudas.
Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, asmenims gali „kainuoti“ nuo 30 iki 300 eurų. Na, o jeigu matysite, kad jums priklausančioje žemėje dega ražienos ar nesugrėbti šiaudai ar sausa žolė ir nesiimsite priemonių gaisrui sustabdyti, toks abejingumas taip pat gali kainuoti – tektų susimokėti baudą nuo 30 iki 170 eurų.
„Gyventojus kviečiame elgtis atsakingai, saugoti aplinką ir vieniems kitus – tik bendromis pastangomis galima išvengti skaudžių pasekmių“, – priminė N. Gudas.