Politikei Tomai Karvelytei – Janulionienei, esančiai vaiko priežiūros ir auginimo atostogose, politikoje atostogų nėra: veikli moteris sako, jog „politikai laiko lieka tiek, kiek pavyksta viską susiplanuoti iš anksto, atsižvelgiant į „babadienius“ – turiu nuostabius tėvus, vyrą, artimuosius, kurie visada linkę pabūti su mažaisiais...“ Moteris ne tik aktyviai darbuojasi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Biržų skyriaus pirmininkės pareigose, bet, kiek turi laiko, imasi politinių arba žemėtvarkos darbų, lanko kolegas, planuoja kitas veiklas. Jūsų dėmesiui – pokalbis su jauna politike biržiete Toma.
Jūs gimėte ir augote Biržų krašte. Kokia buvo jūsų šeima? Kiek turite brolių ir seserų?
Užaugau Geidžiūnų kaime, Daivos ir Kęstučio Karvelių šeimoje, kartu su broliu Modestu ir sese Živile. Esu vyriausia iš mūsų trijų. Tėtis dirba samdomą darbą vairuotoju, mama – parduotuvėje. Iki 2017 metų tėvai turėjo nedidelį ūkį – augino grūdines kultūras ir gyvulius. Vėliau liko tik grūdinės kultūros, o šiais metais ūkininkavimą visiškai nutraukė.
Nuo pat mažens žinojau, kas yra darbas namų ūkyje – gyvūnų priežiūra, pašarų ruošimas, vasaros sezonui būdingi darbai (šieno vežimas, grūdų valymas ir kt.), daržų ravėjimas, kiemo priežiūra ir panašiai. Žinoma, spėdavome ir į kaimą su draugais paspardyti kamuolį, bet tik po darbų.
Neseniai kalbėdama su mama prisiminiau, kad draugams būdavo keista, kodėl reikėdavo bėgti pašerti karves vakare, o tik po to buvo galima grįžti pas draugus pramogauti. Tačiau mums tai atrodė savaime suprantama – tuo metu tėtis dirbo, mama buvo namų šeimininkė, o mes – jos pagalbininkai. Mes gyvenome iš ūkio. Manau, kad visa tai mus ugdė kaip atsakingas ir darbščias asmenybes.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com