Tuo neabejoja Biržų kultūros centro Vabalninko skyriaus kultūrinių renginių organizatorė Domilė Sriubikienė. Jos žodžiais, pandemijos metas kultūros darbuotojams ypač nedėkingas, nes visi bijo viruso, vangiai renkasi į renginius, tačiau žmogus „nepajaus, jog trūksta kultūros iki tol, kol jos nepatirs“.
Ne sykį teko girdėti kultūros darbuotojų nusiskundimus, kad pandemija kultūrą nustūmė į antrą planą. Epidemiologinė situacija Lietuvoje vėl prastėja. Kokiomis nuotaikomis gyvena kultūros darbuotojai?
Tik prasidėjus pandemijai niekas negalėjo pagalvoti, kad viskas taip ilgai tęsis. Jau antras kultūrinis sezonas vyksta pandemijos nustatytomis taisyklėmis. Tai iš tiesų dar labiau padidino prarają tarp kultūros įstaigų ir žiūrovų. Žmonės bijo didesnių susibūrimų. Iš esmės bijome vieni kitų. Šis socialinis atstumas padaro mus abejingus, tampame apatiški ir sustabarėję. Renginių organizatoriams sunku organizuoti, sunku pasikviesti meno mėgėjus, kaskart spėliojame, ar žiūrovai ateis į renginius. O žiūrovui sunku apsispręsti, ar ateiti – žmonės tiesiog yra atpratę ir baiminasi užsikrėsti virusu. Kažkur skaičiau vieną mintį: „nepajusi, jog tau trūksta kultūros iki tol, kol jos nepatirsi“. Todėl šis kultūrinis atotrūkis yra didelė problema, kuri greitai neišsispręs. Juolab, kai pandemija vis dar tęsiasi.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/