Sutinkant 2026-uosius, Kauno padangę nušvietė spalvingi fejerverkai, Klaipėda šiam tikslui iš miesto biudžeto atseikėjo apie 5000 eurų, o štai Vilnius, Panevėžys ir Šiauliai šventė be ugnies šou. Kaip pastebėjo Šiaulių meras Artūras Visockas, diskoteka ir dūzgės pasiteisino kur kas geriau bei nebuvo jokių pavojų. Toks skirtingas miestų požiūris puikiai atspindi dabartinę situaciją Lietuvoje. Kiekviena savivaldybė sprendimus priima individualiai, o per pastaruosius porą metų pats reguliavimas gerokai pasikeitė. Šios taisyklės turi savitų niuansų, kuriuos pravartu žinoti iš anksto planuojant bet kokį renginį su pirotechnika – ar tai būtų vestuvės kaimo sodyboje, ar įmonės vakarėlis, ar masinė miesto šventė. Situacija toli gražu nereiškia, kad fejerverkai Lietuvoje tapo draudžiami ar visiškai netoleruojami. Greičiau stebime natūralų procesą, kai bandoma atrasti sveiką balansą tarp senų tradicijų ir modernesnio požiūrio į triukšmą, aplinkosaugą bei kaimynų ramybę.
Pirotechnikos apyvartą ir naudojimą šalyje griežtai reglamentuoja Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas. Dabartinė jo redakcija, po Seimo priimtų pataisų, galioja nuo 2024 metų liepos mėnesio. Šis dokumentas gaminius skirsto į kategorijas ir nustato aiškias amžiaus ribas. Pavyzdžiui, F1 kategorijos – pačius mažiausius ir saugiausius – gaminius gali įsigyti jaunuoliai nuo 14 metų. Tuo tarpu F2 bei F3 kategorijų fejerverkai, taip pat T1 ir P1 pirotechnikos priemonės prieinamos tik sulaukus 18 metų. Tai gerokai griežtesnė tvarka nei anksčiau, kai populiariąsias F2 kategorijos „bambioškes“ galėjo pirkti ir šešiolikmečiai. Pačius galingiausius, F4 kategorijos, profesionalius fejerverkus gali įsigyti tik specialius kvalifikacijos kursus baigę ir leidimus turintys profesionalai. Būtent su šia kategorija dirba pirotechnikos įmonės, aptarnaujančios vestuves bei didelius renginius. Be to, šiuo metu ribojama ir prekyba F2 kategorijos gaminiais – nuo sausio iki lapkričio pabaigos juos pardavinėti gali tik atitinkamus leidimus turinčios specializuotos parduotuvės, o laisva prekyba leidžiama vienintelį gruodžio mėnesį.
Viena svarbiausių taisyklių, kurią žmonės dažnai pažeidžia to net nežinodami, yra naudojimo laiko apribojimai. Visoje Lietuvoje pirotechniką griežtai draudžiama leisti nuo 22 valandos vakaro iki 8 valandos ryto. Šis ribojimas galioja kasdien, ištisus metus, išskyrus vos kelias išimtis. Viena jų – Naujųjų metų naktis, kai nuo gruodžio 31 dienos 23 valandos iki sausio 1 dienos 1 valandos jokių leidimų nereikia. Tačiau tai reiškia, kad turime vos dvi valandas, kai naktinis dangus fejerverkams yra visiškai atviras. Visą likusį laiką šventinę programą privalu baigti iki 22 valandos arba gauti specialų savivaldybės leidimą. Planuojant vestuves tai tampa ypač aktualu, nes fejerverkų šou dažniausiai vainikuoja vakarą. Todėl pasirodymas privalo įvykti iki nustatytos valandos, nebent pirotechnikos įmonė iš anksto pasirūpina savivaldybės išimtimi. Patyrę meistrai puikiai žino visus kelius ir reikiamus dokumentus tokiam leidimui gauti, tad užsakovui sukti galvos dėl biurokratijos tikrai nereikia.
Ne mažiau konkretūs yra ir atstumo reikalavimai, kurie dažnai nustebina žmones, pirmą kartą planuojančius ugnies šou savo šventėje. Pirotechnikos priemones draudžiama naudoti arčiau nei 30 metrų atstumu nuo gyvenamųjų namų, mokyklų, sveikatos priežiūros ir reabilitacijos įstaigų bei religinių pastatų. Taip pat privalu laikytis atstumo nuo gamyklų, degalinių ar pavojingų medžiagų saugyklų. Tiek sodybose, tiek miesto aplinkoje tai dažniausiai reiškia, kad legali paleidimo aikštelė nusikelia gerokai toliau nuo šventės vietos, nei daugelis tikisi. Į vestuves atvykęs profesionalus pirotechnikas pirmiausia ir įvertina šiuos atstumus. Jis ieško tokios lokacijos, kuri atitiktų ne tik griežtus saugumo, bet ir estetinius reikalavimus. Juk nėra prasmės šaudyti ten, kur formaliai leidžiama, bet svečiams nieko nesimato. Tikras meistras visada atranda tą tobulą tašką, kur šou yra visiškai saugus, vaizdas gniaužia kvapą, o spalvos romantiškai atspindi ežero vandenyje ar nušviečia sodybos fasadą.
Už šių taisyklių nepaisymą Administracinių nusižengimų kodekse numatytos konkrečios baudos. Pirotechnikos naudojimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 14 iki 60 eurų, o už perteklinį triukšmą ar šaudymą neleistinu laiku teks pakloti nuo 20 iki 80 eurų. Pakartotiniai nusižengimai kainuoja dar brangiau – nuo 80 iki 300 eurų. Nors pirmą kartą sumos neatrodo milžiniškos, jos sparčiai auga su kiekvienu nauju pažeidimu. Negana to, prisideda ir civilinės atsakomybės rizika. Jei fejerverkai apgadins kaimynų turtą ar sužalos žmones, nuostolių atlyginimas gali atsieiti nepalyginamai brangiau nei pati bauda. Praktika rodo, kad dažniausiai žmonės baudžiami būtent už fejerverkų naudojimą po 22 valandos be jokio leidimo. Savivaldybės ir policijos pareigūnai tokius atvejus fiksuoja vis aktyviau, ypatingai po Joninių ir Naujųjų metų, kai pasipila gyventojų skundai.
Dabartiniame reguliavime itin svarbų vaidmenį atlieka pačių savivaldybių galios. Seimas leido savivaldybių taryboms savarankiškai nustatyti profesionalių fejerverkų naudojimo tvarką bei vietas savo teritorijose. Jos turi teisę riboti ar net visiškai uždrausti pirotechniką tam tikrose zonose ar konkrečiais laikotarpiais. Būtent dėl šios priežasties kiekvieno miesto šventinis veidas toks skirtingas. Vilnius jau kelerius metus atsisakė tradicinių Naujųjų metų fejerverkų ir šiemet vėl šventė be jų. Šiauliai bei Panevėžys taip pat pasuko šiuo keliu, atrasdami puikių alternatyvų, tokių kaip šviesų šou ar lauko diskotekos, o Kaunas ir Klaipėda vis dar tęsia tradiciją, nors ir su gana kukliais biudžetais. Visgi, savivaldybėms nėra taip paprasta uždrausti profesionalius pasirodymus, kaip apriboti paprastų vartotojų fejerverkus. Jei renginį organizuoja licencijuotas pirotechnikas, turintis civilinės atsakomybės draudimą ir visus reikiamus dokumentus, vietos valdžia privalo turėti labai rimtą teisinį pagrindą atsisakyti išduoti leidimą. Puiki to iliustracija – „Vilniaus fejerijos“ istorija. Kai Vilniaus savivaldybė nesuteikė leidimo ilgamečiam muzikinių fejerverkų festivaliui Vingio parke, teismas galiausiai šį sprendimą panaikino. Šiemet festivalis vėl sugrįžta, tik jau į Kauną – S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome rugsėjį organizatoriai žada surengti vieną didžiausių pasirodymų per visą renginio istoriją.
Svarbu suprasti, kad visiškas fejerverkų draudimas Lietuvoje teisiškai neįmanomas dėl Europos Sąjungos teisės aktų. Toks žingsnis tiesiogiai prieštarautų direktyvai 2013/29/EU dėl pirotechnikos gaminių tiekimo rinkai, o Lietuva, kaip bendrijos narė, privalo griežtai laikytis šios direktyvos ir EN 15947 standartų. Vadinasi, viešos diskusijos niekada nekryps į tai, ar fejerverkai išliks legalūs – jie tikrai išliks. Tikrasis klausimas visada bus kur, kada ir kaip juos galima saugiai naudoti, o šios ribos nuolat kinta. Visa ši situacija dar labiau išryškina profesionalių pirotechnikos paslaugų vertę. Licencijuota įmonė ne tik puikiai išmano šias painias taisykles bei seka jų pokyčius, bet ir pati pasirūpina visais būtinais leidimais, draudimais ir maksimaliu saugumu. Užsakovui belieka tik išsirinkti norimą šou ir mėgautis nepriekaištingu rezultatu. Griežtėjančios taisyklės anaiptol neatima galimybės grožėtis ugnies spektakliais. Jos tiesiog perkelia atsakomybę nuo paprastų žmonių, kurie ne visada žino ar sugeba laikytis įstatymų, ant profesionalų pečių. Šių meistrų darbas yra užtikrinti, kad viskas vyktų ir saugiai, ir teisėtai, o spalvos danguje dovanotų tik džiaugsmą, bet ne baudas ar konfliktus su kaimynais.
Užs. 17913