Naujausios
Biologinio laikrodžio nepasukti
Medikai tvirtina: perėjimai nuo žiemos prie vasaros laiko ir atvirkščiai, išderina visą žmogaus organizmą. Sutrikdžius organizmo biologinį laikrodį, žalojama net ir žmogaus psichika.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Motyvuojama žala sveikatai
Balandį parlamentarai priėmė rezoliuciją dėl sezoninio laiko atsisakymo.
Antanas Matulas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, įsitikinęs, kad Lietuva privalo imtis iniciatyvos ir kuo skubiau siūlyti Europos Komisijai atsisakyti laiko kaitaliojimo. Medicininį išsilavinimą turinčio politiko nuomone, žala organizmui kur kas didesnė nei ekonominis efektas.
„Įrodyta, kad, perėjus prie vasaros laiko, pablogėja vairuotojų dėmesys, dėl to maždaug dvi savaites padaroma daugiau avarijų. Maždaug penkiais procentais padaugėja ir miokardo infarkto atvejų, — pasaulyje atliktų tyrimų dėl poveikio sveikatai, kai yra kaitaliojamas sezoninis laikas, išvadas komentuoja Seimo narys. — Sutrikdžius organizmo biologinį laikrodį, žalojama ir žmogaus psichika.“
Siūloma išklausyti visuomenę
Vyriausybei pasiūlyta užsakyti mokslinį tyrimą ir statistinę analizę, kokią įtaką laiko kaitaliojimas daro žmonių sveikatai. Taip pat siūloma atlikti gyventojų apklausą.
Sveikatos reikalų komitetas siūlo Lietuvoje palikti galioti žiemos laiką, nes jis, o ne vasaros laikas, atitinka šalies geografinę padėtį ir laiko juostą.
Jei Seimas pritars siūlymui atsisakyti laikrodžio rodyklių kaitaliojimo, tai bus įpareigojimas Vyriausybei šį siūlymą pateikti Europos Komisijai.
Jei Europos Komisija apsispręstų atsisakyti sezoninio laiko kaitaliojimo, laikrodžiai nebebūtų sukinėjami visoje Europos Sąjungoje, o ne pavienėse valstybėse.
Išreguliuojamas biologinis laikrodis
Šiaulių Dainų psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro— psichoterapeuto neigiamai veikia jautresnių žmonių psichiką. Adaptacijos laikotarpiu po rodiklių pasukimo, anot mediko, į psichikos sveikatos specialistus kreipiasi daugybė žmonių, kuriems diagnozuojami nuotaikos ar miego sutrikimai. Dažna šių negalavimų priežastis — vidinio biologinio laikrodžio sutrikimai.
Kiekvienas žmogus turi įgimtą organizmo savybę laiko tarpais, pasikartojančiais kas 24 valandos, keisti medžiagų apykaitos aktyvumą, kūno temperatūrą, kraujo spaudimą, hormonų išsiskyrimą, leidžiančiais užmigti bei prabusti.
„Šviesos ir tamsos periodų trukmės pokyčiai per parą sutrikdo organizmo fiziologinį biologinį organizmo procesą, — teigia gydytojas. — Tai yra atsakas į išorinės aplinkos kitimus. Svarbiausiu išoriniu veiksniu laikoma saulė.“
Pakeitus laiką ar pervažiavus iš vienos laiko juostos į kitą, cirkadiniai (biologinio laikrodžio) ritmai nebesutampa su šviesaus ir tamsaus paros meto ritmu, todėl sutrinka hormonų sekrecija, kūno temperatūra, miegas.
Įvairiais tyrimais įrodyta, kad cirkadinio ritmo reiškiniai sudaro depresijos pagrindą: atsiranda nuotaikos svyravimai, žmonės tampa prislėgti, jiems nesinori nieko veikti, prastėja miego kokybė, sutrinka darbingumas ir ženkliai pablogėja gyvenimo kokybė.
citata: Maždaug dvi savaites padaroma daugiau avarijų.
DEZUTE
Idėja pailginti dieną
Lietuvoje vasaros laikas buvo pradėtas įvedinėti 1981 metais ir panaikintas 1999 metų rudenį, kai Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybės sutarė, kad visos trys šalys gyvens vienu laiku.
Pirmoji šio susitarimo atsisakė Latvija, nusprendusi įsivesti vasaros laiką ir pasukusi laikrodžio rodykles pirmyn. Vėliau taip nusprendė ir Estija.
2001 metų pabaigoje Europos Sąjunga priėmė direktyvą kasmet paskutinį kovo sekmadienį įvesti vasaros laiką, o paskutinį spalio sekmadienį jį atšaukti. Toks žingsnis laikytas svarbiu vieningos rinkos funkcionavimui.
2003-ųjų pavasarį Lietuva taip pat atsižvelgė į Europos Sąjungos, į kurią tuomet rengėsi stoti, rekomendacijas įsivesti vasaros laiką.
Pirmieji vasaros laiką Pirmojo pasaulinio karo metais įvedė anglai — pristigus kuro ir degalų, buvo nuspręsta geriau panaudoti saulės šviesą. Apie įtaką sveikatai tuomet niekas negalvojo.
SUKIMAS: Laikrodžiai pirmyn ir atgal sukami visoje Europos Sąjungoje.
NUOMONĖS
Šiaulietis Vytautas Dringelis:
— Man tas pats. Atsikeliu, žiūriu, jei jau prašvitę, keliuosi. Įdienoję: einu tvarkyti reikalų.
Kuršėniškis Deividas Gintilas įsitikinęs, kad laiką sukinėti tiesiog būtina. Vasarą anksti švinta ir galima daugiau nuveikti. Spalį, kai rodyklės pasukamos atgal, šiek tiek sunkiau, tačiau tada galima ilgiau pamiegoti.
Vienerių metukų dukrelės Gabrielės mama Violeta Steponavičienė sako, kad laiko sukinėjamas pirmiausia kenksmingas vaikams:
— Vaiko vidinio laikroduko neįmanoma taip lengvai pasukti kaip rankinio laikrodžio. Jis atkakliai laikosi atkakliai senojo laiko ir reikia ne vienos savaitės, kad apsiprastų.
SVEIKATA: Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas tiki, kad, atsisakius sezoninio laiko kaitaliojimo, pagerėtų žmonių sveikata.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.