Biržai seka Kauno pėdomis ir statosi „auksinį“ tualetą J. Janonio aikštėje, kainuosiantį daugiau nei 100 tūkstančių eurų. Atrodytų, kad vietos politikai turėtų griežtai pasisakyti prieš lėšų švaistymą ir akivaizdžiai netinkamą vietą, tačiau...
Nereikia ironijos
Pastarajame Biržų rajono savivaldybės tarybos posėdyje politikas Andrius Budriūnas ironiškai pareiškė, kad „visada tam žmogui bus blogai“, ir pasiūlė administracijos direktorei Irutei Varzienei mažiau kreipti dėmesio „į tuos dalykus“.
Valstiečių frakcijos pirmininkas Tomas Četvergas pareiškė, jog nereikia į tualetus žiūrėti su ironija. O Liberalų Sąjūdžio lyderis Arūnas Remeika rekomendavo leisti biržiečiams nors kažkur pasijausti prabangiai. Liūdniausia, kad girdėdamas visa tai, Biržų rajono meras Vytas Jareckas ir daugumą kitų tarybos narių tiesiog šypsojosi.
Visada kalti kiti?
„Auksinio“ tualeto peripetijų svarstymo metu nuskambėjo įdomi I. Varzienės frazė „Atsakomybė tenka tiems, kurie yra dabar“. Šioje vietoje politikė aiškiai gudrauja. Viešųjų erdvių projektai Biržų mieste pradėti dar 2015 metais, kai ji iš pradžių buvo merė, o po to dirbo rajono vadovo pavaduotoja. Dar kartą konservatorių vedlė nusimeta nuo savęs atsakomybę. Kita vertus, kas jai trukdė, tapus administracijos direktore, išnagrinėti J. Janonio aikštės rekonstrukcijos projektą ir pasiūlyti jo pataisas. Tačiau lengviausia nusimesti atsakomybę ir suversti kaltę kitiems. Jei pažvelgsime į istoriją, tai panašiai nutiko ir skandalų dėl Pačeriaukštės bei Nausėdžių kultūros namų rekonstrukcijos bei „Biržų vandenų“ prisiimtų nuostolių metu. Ir tai aukščiausio lygio vertybinė politika? Konservatoriams turbūt – taip. Po istorijų su „Belaruskalij“ ir su Taivano atstovybe valstybei padaryti milijardiniai nuostoliai. Tačiau užsienio reikalų ministras, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis ir toliau „galanda“ kalavijus.
Savivaldybės lygmeniu, aišku, karo kitai šaliai nepaskelbsi, tačiau vietos konservatoriai randa, iš kur pasisemti patirties – „auksinį“ tualetą kažkada sėkmingai pastatė jų kolegos iš laikinosios sostinės. Belieka tik užpirkti „auksinių“ šaukštų, kuriais kažkada pagarsėjo socialdemokratų deleguotas krašto apsaugos ministras. O ką? Juk mero pavaduotoja yra LSDP Biržų skyriaus pirmininkė Audronė Garšvaitė.
Dar viena pastarojo dešimtmečio aksioma – savivaldybės įstaigų vadovais dažniausiai tampa būtent konservatorių partijos atstovai. Pavyzdžiui, sporto centrui vadovauja S. Mitrochinas, „Sėlos“ muziejui ir Turizmo informacijos centrui – G. Butkevičius. Ar galima čia kalbėti apie nepotizmą? Ar tiesiog sutapimas ir profesionalų pasirinkimas? Klausimai retoriniai, nes dauguma biržiečių žino tikrą tiesą.
Palaikomasis biudžetas
Peržiūrėjęs 2022 metų Biržų rajono savivaldybės biudžetą, galiu konstatuoti – nieko naujo. Net Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė pripažino, kad biudžetas „atlieka tik būtinuosius poreikius“. Ir šioje vietoje kyla klausimas, o ką savivaldybė daro, kad didėtų jos pajamos? Biudžete, kaip visada, pasigedau lėšų, skirtų rajono ekonomikai kelti. Kaip bus skatinamas naujų darbo vietos kūrimas? Kaip bus pritraukiami investuotojai į rajoną? Kaip bus prižiūrimi ir remontuojami keliai? Kaip bus reklamuojamas Biržų rajono potencialas ir gerinimas jo patrauklumas verslininkams? Pažiūrėjus į skiriamas sumas, atsakymas vienas – niekaip. O be šių dalykų rajonas neturi ateities. Dabartinis biudžetas – palaikomasis, skirtas išlaikyti tai, kas yra, ir be jokio progreso pirmyn.
Keista, kad Biržų rajono savivaldybės tarybos nariams didelių klausimų nekilo. Tiesa, daug skirta viešųjų erdvių sutvarkymui. Taip, fontanas ar plytelėmis išklotas takelis – gražu, bet ką jis duos ateityje? Ar papildys jis gyventojų pajamų mokesčiu rajono biudžetą? Ne. Jis pareikalaus papildomai lėšų priežiūrai, kurių Biržų miesto seniūnija ir taip neturi. Keistas stagnacinis politikų požiūris. Taip pat, kaip ir dažyti vidaus sienas name, kurio pamatai ir sienos jau griūna. Savivaldybė turėtų ne įsisavinti lėšas, o jas investuoti, kad ateityje gautų konkrečią grąžą. Pavyzdžiui, ruošti žemės sklypus investuotojams, kurie galėtų vystyti turizmo bei gamybos objektus rajone, užtikrinančius naujų, gerai apmokamų darbo vietų atsiradimą.
Dar vienas klausimas, kodėl šimtai tūkstančių ir net milijonai skiriami savivaldybės įstaigoms, dirbančioms turizmo, pramogų ir kultūros srityse? Tačiau joms neiškeliami konkretūs planai dėl gaunamų pajamų didinimo. Daugelis atsakys, kad tai – ne pelno siekiančios organizacijos. Taip, bet toks, praktiškai visiškas veiklos subsidijavimas, neleidžia skirti lėšų kitoms rajono problemoms spręsti ir nemotyvuoja įstaigų vadovų stengtis. Daugelis dalykų daroma tiesiog dėl varnelės. O juk turistai bei miesto svečiai pramogoms tikrai negaili pinigų. Reikia tik iniciatyvos rengti festivalius ir temines šventes, pritraukiančias šimtus tūkstančių lankytojų, ką jau seniai daro kiti Lietuvos rajonai. Iniciatyvių ir kūrybingų žmonių Biržuose daug, belieka tik juos suvienyti ir išnaudoti šį milžinišką potencialą.
P.S. Komentaro autorius nepriklauso jokiai partijai ar politinei organizacijai ir nedalyvauja jų veikloje. Atstovauja tik viešajam interesui.