Kūrybingai siuvėjai paklūsta audiniai ir gyvenimas, nes „kol svajoji, tol jaunas“

J. Grubinskaitės nuotr.
Siuvykla „Vilokrija“ šiemet švęs veiklos trisdešimtmetį, o jos įkūrėja Loreta Jurkonienė nesigaili pasirinkusi siuvėjos kelią.
Profesionalią siuvėją Loretą Jurkonienę siuvimas lydi nuo vaikystės. Ji, kaip ir visos mergaitės, siuvo rūbelius lėlėms. Tad baigusi aštuonias klases, kai turėjo rinktis profesiją, dėl neišsipildžiusios svajonės tapti vaikų darželio auklėtoja, Loreta nusprendė siūti... Šiemet profesionali siuvėja švęs jubiliejų – jau 30 metų, kai jai paklūsta audiniai.

Norėjo būti auklėtoja, bet tapo siuvėja

Būdama penkiolikmetė, L. Jurkonienė turėjo apsispręsti, kuo norėtų būti ateityje. „Įdomiai gavosi... Visada svajojau būti darželio auklėtoja – labai myliu vaikus. Kai atėjo laikas rinktis, sesuo pasiūlė stoti į siuvėjas – įstojau ir nei kiek dėl to nesigailiu. Tiesa, sesuo, kuri man pasiūlė tapti siuvėja, pati dirba vaikų darželio auklėtoja“, – šypsosi profesionali siuvėja.

L. Jurkonienė baigė Šiaulių technikumą – individualų siuvimą ir konstravimą. Po to mokėsi Vilniaus profesinėje mokykloje, kurioje įgijo sukirpėjos kvalifikaciją. Po mokslų grįžusi į gimtą kraštą, jauna mergina įsidarbino tuometiniame Biržų buitinio aptarnavimo kombinate. Tačiau vyko reformos ir neliko buitinio. Tačiau atsirado erdvė steigti nuosavus verslus. Nieko nelaukusi, Loreta su vyru įkūrė siuvyklą, tuo pačiu metu ji dar neakivaizdžiai studijavo Vilniaus lengvosios pramonės technikume – siuvimo technologijas.

„Pirmąją siuvyklą įkūrėme buvusios Jaunimo mokyklos patalpose. Ten nuomojomės patalpas, dirbome gal penkerius metus. Paskui atsirado proga įsigyti patalpas Rotušės gatvėje. Jas nusipirkome ir taip tęsiama čia veikla“, – šypsenos iš lūpų nepaleidžia moteris.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/