Giedrės Urbanavičienės sėkmės formulė – šeima, gamta ir kūryba

Asmeninio albumo nuotr.
„Esu laiminga moteris, turiu nuostabią šeimą, mylintį vyrą, šalia esančius artimuosius, labai mėgstamą darbą“,- sako Giedrė Urbanavičienė.
„Jei sugebi matyti grožį, tai tik dėl to, kad turi grožio savo viduje. Pasaulis prilygsta veidrodžiui, kuriame kiekvienas regi savo atvaizdą“,- sakė legendinis brazilų rašytojas ir poetas Paulo Coelho. Iliustracija šiems žodžiams – dizainerės-iliustratorės biržietės Giedrės Urbanavičienės sprendimas siekti savo svajonės – grįžti į savą kraštą per kūrybą. Išsivirkite stiprios kavos su pienu, kaip mėgsta Giedrė, patogiai įsitaisykite ir skaitykite apie Giedrės kūrybą ir laimę atokiame kaime.

Papasakokite apie save. Kokioje aplinkoje užaugote? Ryškiausi prisiminimai iš tėvų namų, vaikystės, mokyklinių metų?

Prisiminimų labai daug – buvau aktyvus vaikas, lankiau visus įmanomus būrelius, nuo vaikystės kūrybiškumas sprogo per kraštus, turėjau tiek idėjų, kad mama su jomis nebespėdavo... Vaikystė nebuvo lengva, bet su broliu turėjome didžiausią ramstį – mamą, kuri labai stengėsi užauginti mus gerais žmonėmis. Paauglystėje su jaunimo grupe MES organizuodavome nemažai renginių, pavyzdžiui, jaunimo festivalį “Trys meno dienos”, jaunimo apdovanojimus “Biržų dievaitis”...

Kur toliau plaukė Jūsų gyvenimo laivas?

Po mokyklos išvažiavau studijuoti į Jungtinę Karalystę, ten krimtau renginių organizavimo (Events Management) mokslus. Labai greitai pradėjau dirbti – turėjau labai įvairių darbų nuo darbo „Mcdonalds“ restorane iki baro vadovės pozicijos naktiniame klube.

Sakoma, kad niekas neatsiranda iš niekur, viskas turi priežastis ir motyvus. Kaip jūsų gyvenime atsirado kūryba, iliustracija, menai?

Nuo mažens mėgau piešti, tačiau rimtai į tai nežiūrėjau ir, tiesą pasakius, neturėjau įgimto talento, o savo kūrybinę energiją nukreipiau į renginius. Po šešerių metų grįžusi atgal į Lietuvą (Kauną), nusprendžiau dar studijuoti – užpildžiau dokumentus, išlaikiau stojamąjį dailės egzaminą ir tapau grafinio dizaino studente.

Jūsų darbų paletė įspūdinga: baro direktorė „Colibryje“, režisieriaus Artūro Areimos teatras, reklamų kūrimas, knygų iliustravimas, prekės ženklų kūrimas daugybei produktų ir daug kitų veiklų. Kokių darbų dar neišvardinau?

Darbų paletė tikrai gausi. Pirmasis darbas buvo nuo aštuonerių metų. Vieną vasarą kaime, pas senelius Kučgalyje su broliu atidarėme “kompiuterinę”, taip užsidirbau savo pirmajam dviračiui. Gimnazijos metais įsimylėjau fotografavimą ir pastebėjau, kad turiu visai neblogą akį kompozicijai. Tad pasiskolinusi iš draugės fotoaparatą, papildomai užsidirbdavau fotografuodama asmenines šventes. Studijų metais norėjau išbandyti visus galimus darbus, bet pamilusi klientų aptarnavimo sritį, joje augau. Paskutinis darbas aptarnavimo srityje buvo Kaune, restorane “Nuogas”, ten dirbau restorano administratore, bet ši vieta tapo tramplinu į mano dizaino karjerą.

Nuo 2019 metų dirbu pagal individualią veiklą. Per šį laiką atlikau labai plataus spektro užsakymus – nuo reklaminių plakatų teatro spektakliams, iliustruotų Kauno žemėlapių, daugybės naujų vizualinių identitetų barams ir restoranams, iki gerai visiems pažįstamų prekinių ženklų pakuočių “Aha” ir “Kiddy”, kurias galite matyti prekybos centruose.

Esu prisilietusi ir prie Biržiečių verslų – kūriau kelias pakuotes ir mūsų mėgstamai “Biržų šokolado” gamyklėlei, ir „9 Ūkiai“ pagardų lipdukus, vienas pirmųjų logotipų užsakymų buvo įmonė “Pincis”. Beje, pirmasis darbas Biržams buvo miesto iliustracija (puodeliai ir marškinėliai), kuriuos galite pamatyti ir įsigyti apsilankę Biržų turizmo ir verslo informacijos centre.

Kuris darbas Jums pačiai mieliausias arba, kaip sakoma, arčiau širdies?

Nuo šių metų pradžios esu iliustratorė rezidentė kas mėnesį išeinančiame leidinyje “Kaunas pilnas kultūros”, kiekvieną mėnesį turiu sukurti iliustracijas atrinktiems straipsniams. Šis darbas artimas širdžiai, nes turiu visišką laisvę. Kiekvieno mėnesio iliustracija (ir jų temos) tokios skirtingos, todėl skatina panerti į naujas istorijas, semtis idėjų iš skirtingų sričių. Pavyzdžiui, ateinančio mėnesio straipsniui iliustravau devynis istorinius Kauno rajono medžius – nuo steigiamojo Seimo ąžuolo, kurį sodino Vydūnas su Vaižgantu iki liepos „Motinėlės” – seniausios ir storiausios liepos Lietuvoje.

Kas paskatino sugrįžti į Biržus?

2022 metų vasarą gimė mūsų mažylis. Galbūt labai į kaimą norėjome kraustytis, kad visata pradėjo siųsti ženklus – tuo metu laukiausi, kai atsirado šimtametė sodyba, kurią įsimylėjome. Per metus sukūrėme planą, kaip atsikraustyti gyventi arčiau gamtos, senelių.

Kokiomis veiklomis dabar užsiimate?

Esu laisvai samdoma dizainerė-iliustratorė ir dirbu su Kauno Ąžuolyno biblioteka, kuri, beje, šiais metais pateko į geriausių pasaulio bibliotekų ketvertuką.

Kaip gimė mintis biržiečių vaikams sukurti knygą apie Biržų gamtą ir jos saugojimą?

Seniai svajojau išleisti knygą. Nesenai mama priminė, kad net studijų baigiamajam darbui svarsčiau apie iliustruotą knygelę. Tačiau tik praeitą žiemą atsirado toks šansas, nes Biržų rajono savivaldybės Ekologijos ir kraštovaizdžio skyrius paskelbė projektą, kurį laimėjau ir pradėjau eiti link savo svajonės. Labai norėjau įprasminti grįžimą į savą kraštą, o tai padaryti geriausiai moku per savo kūrybą.

Knygų kūrimas ir išleidimas brangiai kainuoja. Ieškojote rėmėjų? Kas padėjo?

Taip, knygos tikrai – nepigus malonumas. Projekto leidybą finansuoja Aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa, o atspausdintas knygas vaikams dovanoja “Biržų duona”. Tai buvo pirmasis ir vienintelis rėmėjas į kurį kreipiausi, nes labai vertinu ir džiaugiuosi, kad savo krašte turime vieną tvariausių Lietuvos įmonių.

Jūsų vyras yra sakęs, jog Jūsų darbo savaitė susideda iš 8 dienų, o para – iš 30 valandų. Esate užhipnozuota darbu ir kūryba?

Jeigu ne toks supratingas ir šimtu milijonų procentų palaikantis vyras, savaitė tikrai neturėtų 8 dienų, o para – tiek valandų. Taip, tai tiesa, kad esu teisingame kelyje, dievinu savo darbą ir kiekvieną užduotį, su kuria susiduriu.

Kaip Jūs piešiate iliustracijas? Laikotės tam tikrų taisyklių, ritualų, grafikų?

Kūrybinis procesas priklauso nuo darbo pobūdžio. Dažniausiai ranka į darbo knygą susirašau visą informaciją apie projektą, pasidarau idėjų “lietų”, tada ieškau inspiracijų, vėliau – spalvų, stilistikos, detalių. Labai svarbu karts nuo karto planšetę bei kompiuterį palikti nuošalyje ir dirbti rankomis – piešti, klijuoti, lankstyti, rašyti.

Kokia erdvė reikalinga Jūsų kūrybai?

Turiu šiokią tokią super galią, tad galiu dirbti visur. Su vyru turėjome keliavimo etapą, tada dirbdavau ir lėktuvuose, oro uostuose, ir keliaujant automobiliu, traukiniais. Ramiausia vis dėlto dirbti savo erdvėje, kurioje daug augmenijos, gėlių ir skambantis “Radio Vilnius” radijo fonas.

Ar savo piešiniuose vaizduojate pažįstamus žmones, vietas, situacijas?

Knygelėje “Šiukšlius ir Eko” pamatysite daug mums visiems gerai pažįstamų vietų. Monstriukai apsilankys vaikams labai pažįstamą žaidimų aikštelę. Visa kūryba pirmiausia prasideda nuo tavęs, tavo aplinkos ir pažįstamų situacijų.

Jeigu Jums reikėtų sukurti iliustraciją viena spalva, kokią rinktumėtės?

Turbūt tai būtų juodai-balta iliustracija, su stipriu kontrasto pojūčiu.

Ar būna taip, kad iliustracijas tenka perpiešti, nes rezultatas Jūsų netenkina?

Taip, labai dažnai. Esu savo didžiausias kritikas. Jeigu jaučiu, kad “kažkas ne taip”, prie darbo sėdžiu tol, kol esu patenkinta rezultatu.

Papasakokite apie savo piešinių ir iliustracijų motyvus. Iš kur jie atsiranda?

Kartais įkvėpimo užtenka pasisemti internete, kartais – bibliotekoje, muziejuje, spektaklyje, gatvėje, miške ar tiesiog stovint parduotuvės eilėje. Būna, einu ir kaip mantrą kartoju projekto pavadinimą – laukiu, kol idėja išsiryškins.

Ar visi žodžiai gali virsti vaizdais?

Tikrai taip, visi žodžiai, garsai, net ir tyla gali virsti vaizdais.

Kas labiausiai džiugina Jūsų darbe?

Kad nėra nė vienos dienos, kuri būtų panaši į vakarykštę – visi darbai labai skirtingi, skirti skirtingai auditorijai, reikalaujantys skirtingų techninių sugebėjimų.

Kokios ateities svajonės? Ką veikiate ir norėtumėte veikti? Gal turite svajonę iliustruoti kokią ypatingą knygą?

Dėl ateities, yra labai geras pasakymas: “Tu planuoji, o Dievas juokiasi”... Turiu idėją naujai svajonei, dabar vyksta manifestacija ir pasirengiamieji darbai. O mane socialinėje erdvėje sekantys žmonės tikrai apie tai sužinos!

Ar būna Jūsų darbe neįmanomų dalykų? Idėjų gali gimti pačių netikėčiausių, bet ar yra neįgyvendinamų?

Iki šios dienos nesu susidūrusi su neįgyvendinama idėja, būna tokių projektų, kuriems reikia papildomų žinių, ar papildomų rankų.

Kaip pailsite, atsipalaiduojate?

Esu gamtos vaikas, galiu lauke praleisti visą parą. Mėgstu rankas sukišti į žemę, ten eksperimentuoti – sodinti gėles, daržoves. Labai mėgstu gaminti. Atsipalaiduoti padeda kelionės, filmai, spektakliai, apsilankymai muziejuose.

Esate laiminga moteris? Jūsų laimės formulė?

Taip, tikrai esu laiminga moteris, turiu nuostabią šeimą, mylintį vyrą, šalia esančius artimuosius, labai mėgstamą darbą, bet svarbiausia laimės formulė – suprasti, kad tu vienintelis esi toks ir nereikia lygintis į kitus.

Trys dalykai, be kurių negalėtumėte gyventi?

Skanaus maisto, kūrybos, gamtos.

Trys žodžiai, geriausiai Jus apibūdinantys?

Negalinti nustygti vietoje.

Kas šiandien Jus labiausiai neramina, erzina, jaudina?

Neramina geopolitinė situacija.

Kas džiugina?

Džiugina paprasti dalykai – skani rytinė kava, juokas namuose, naujai atrastas muzikinis kūrinys, su mumis gyvenantys gyvūnai.

Jūsų mėgstamiausias posakis?

Kam lemta nutikti, tas būtinai nutiks.

Be kokių dalykų neįsivaizduojate kiekvienos dienos, savaitgalių, atostogų?

Vėlgi, be skanaus maisto.

Kaip prasideda Jūsų įprasta diena?

Nuo puodelio stiprios kavos su pienu.

Jūsų mėgstamiausia vieta Biržuose?

Man labai patinka Apaščios upės pakrantė, nuo Dauguviečio parko, iki susijungimo su Širvėnos ežeru.

Jei ne Biržai, kokiame mieste ar šalyje norėtumėte gyventi? Kodėl?

Niekada nežinosi, kur nuves lemtis, bet šiuo metu esame labai laimingi priėmę sprendimą gyventi Biržuose.

Jūsų žodis grįžtantiems į Biržus?

Džiaugiuosi už kiekvieną, sugrįžusį į Biržus žmogų. Džiugu matyti, kaip Biržai auga ir plečiasi. O visus labai kviečiu į mano knygos vaikams “Šiukšlius ir Eko” pristatymą, kuris įvyks lapkričio 5 dieną Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešojoje bibliotekoje.

DOSJĖ

Giedrė Urbanavičienė (Gie Vilkė) gimė 1991 metų rugpjūčio 11 dieną Biržuose. Ji mokėsi Biržų Kaštonų pagrindinėje mokykloje, vėliau – Biržų „Saulės“ gimnazijoje. Giedrės tėvai: Nijolė Vaitkevičienė ir Gediminas Paliulionis. Nuo mažens mėgusi piešti, bet nusprendusi mokytis renginių organizavimo JK, po 6 metų grįžo į Lietuvą studijuoti grafinį dizainą. Dirba laisvai samdoma dizainere-iliustratore ir gyvena Biržų rajone.