
Naujausios
Reinaldai, kokia buvo Tavo pirmoji pažintis su konditerija? Ar dar pameni, kurie kepiniai buvo Tavo arkliukas?
Pirmoji pažintis prasidėjo nuo grybukų, kaštonų ir riešutėlių, gaminamų pas šviesios atminties močiutę Sigutę Vandą Striškienę, jos ceche, namo rūsyje. Buvau paauglys – gal 13-kos metų. Greitai įgudau ir po kelerių metų jau galėjau be didelio vargo pagaminti tortą. Tokia buvo mano pradžia saldumynų pasaulyje. Beje, saldumynų aš pats visiškai nevalgau. Tikriausiai taip atsitiko dėl vaikystėje suvalgyto didelio kiekio grybukų. Kaip dabar pamenu, po darbo dienos, kai viskas skęsta cukruje, vienintelis dalykas, apie kurį svajojau, buvo kumpis. Tai dar buvo tie laikai, kai tėtis man kone kasdien primindavo: „Tu tik niekam nesakyk, kad darai tortus – nevyriška“. Dabar mes turim daug populiarių vyrų šefų ir nieko jau nestebina, kad tortą konstruoja ne tik moterys. Bet tada, prieš 20 metų, ir dar nedideliame mieste, šis amatas berniukui buvo laikomas tabu.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/