Sporto ir gero ūpo užsiėmimai senjorams

Edi­tos MI­KE­LIO­NIE­NĖS nuo­tr.
At­ra­die­nio ry­tais "Sau­lės" gim­na­zi­jos sta­dio­ną už­val­do sen­jo­rai. Šiau­rie­tiš­kos laz­dos, ge­ra nuo­tai­ka – ir pir­myn. Sen­jo­rams šiau­rie­tiš­ko ėji­mo ir ge­ro ūpo už­siė­mi­mus ve­da tre­ne­ris Kos­tas Strel­co­vas. Jis di­džiuo­ja­si sa­vo spor­tiš­ka kom­pa­ni­ja: ak­ty­vu­mo iš sen­jo­rų ga­lė­tų pa­si­mo­ky­ti net mo­ki­niai.

Spor­to už­siė­mi­mus bir­žie­čiams sen­jo­rams or­ga­ni­zuo­ja Bir­žų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras. Žie­mą už­siė­mi­mai vyks­ta pa­tal­po­se, o nuo pa­va­sa­rio per­si­ke­lia į gry­ną orą. Sen­jo­rai "Sau­lės" gim­na­zi­jos sta­dio­ne ne tik už­sii­ma šiau­rie­tiš­ku ėji­mu, bet ir mankš­ti­na­si, la­vi­na pu­siaus­vy­rą. Anot tre­ne­rio K. Strel­co­vo, va­sa­rą vyks­ta pa­si­ruo­ši­mas sės­les­niam žie­mos pe­rio­dui. Ta­čiau ju­dė­ti rei­kė­tų kuo dau­giau. Anot tre­ne­rio, pui­ku, kai sen­jo­rai ne tik tre­ni­ruo­tė­se da­ly­vau­ja, bet ir du – tris kar­tus per sa­vai­tę šiau­rie­tiš­ku vaikš­čio­ji­mu už­sii­ma sa­va­ran­kiš­kai. Be­je, šiau­rie­tiš­kas ėji­mas tin­ka vi­sus me­tus, tik rei­kia tin­ka­mai pa­si­rink­ti ap­ran­gą.

– Spor­tuo­jan­čio žmo­gaus ge­res­nė lai­ky­se­na, nuo­tai­ka, sa­vi­jau­ta, mąs­ty­mas... Sen­jo­rai, ku­rie atei­na spor­tuo­ti – ne bam­bek­liai. Jie bė­ga ne tik į tre­ni­ruo­tes, bet į cho­ro re­pe­ti­ci­jas, ki­to­kius už­siė­mi­mus. Jie ak­ty­vūs vi­sur. No­rė­čiau atei­ty ir aš bū­ti toks pa­ts, kaip jie, – kal­bė­jo tre­ne­ris.

Anot K. Strel­co­vo, pa­ti ge­riau­sia in­ves­ti­ci­ja yra in­ves­ti­ci­ja į sa­ve.

– Kai kas sa­ko, kad spor­tą pa­kei­čia dar­bas so­de. Tai ne tie­sa. Spor­tuo­jant dir­ba vi­sai ki­ti rau­me­nys. Ma­nau, kad nuo­dė­mė yra pra­leis­ti tre­ni­ruo­tę, ku­rią pra­ve­da pro­fe­sio­na­lai, – sa­ko tre­ne­ris. Ir pri­du­ria: – Jei su­gen­da dan­tis, sku­bi pas odon­to­lo­gą jo su­tai­sy­ti, nors dan­tis nė­ra pa­ts svar­biau­sias or­ga­nas. Ta­čiau kai su­skaus­ta nu­ga­ra, gal­va, ke­liai, kaž­ko­dėl žmo­nės mankš­tin­tis ne­sku­ba.

Tre­ne­ris įsi­ti­ki­nęs: kuo anks­čiau pra­dė­si mankš­tin­tis, spor­tuo­ti, tuo di­des­nė bus nau­da atei­ty. Tė­vai tu­rė­tų rū­pin­tis, kad vai­kai spor­tuo­tų nuo ma­žens. O ir kū­no kul­tū­ros už­siė­mi­mų mo­kyk­lo­se tu­rė­tų bū­ti dau­giau – bent trys per sa­vai­tę. Tai bū­tų di­džiu­lė nau­da mo­ki­niams.

Į šiau­rie­tiš­ko vaikš­čio­ji­mo už­sė­mi­mus ant­ra­die­niais atei­na 15 nuo­la­ti­nių lan­ky­to­jų, ta­čiau bū­na to­kių, ku­rie pri­si­de­da ret­kar­čiais. Anot tre­ne­rio, la­bai svar­bu spor­tuo­ti nuo­la­tos, nes vy­res­nia­me am­žiu­je kei­čia­si me­džia­gų apy­kai­ta. Su sa­vo "mo­ki­niais" tre­ne­ris pa­kal­ba ir apie mi­ty­bą, ir ki­tais svei­ka­tos klau­si­mais.

– Vie­nas ga­li ei­ti grei­čiau, ki­tas – lė­čiau. O ir ne­rei­kia ly­giuo­tis vie­niems į ki­tus. Svar­bu vis­ką da­ry­ti pa­gal sa­vo ga­li­my­bes. Tre­ni­ruo­tė­je mes ir pa­juo­kau­ja­me, ir pa­si­kal­ba­me. O jei konk­re­čiau – pui­kiai pra­lei­džia­me lai­ką kar­tu. Tre­ni­ruo­tė­se lau­kia­mi ir vi­si, ku­riems pa­tin­ka šiau­rie­tiš­kas vaikš­čio­ji­mas.

Tre­ne­ris džiau­gia­si, kad sen­jo­rus la­bai pa­lai­ko ir ska­ti­na jų vai­kai. Vie­na sen­jo­rė sa­kė, jog da­bar pa­ts lai­min­giau­sias jos gy­ve­ni­mo pe­rio­das, nes ne­be­rei­kia ei­ti į dar­bą, rū­pin­tis vai­kais. Vi­sas lai­kas – ta­vo. To­dėl rei­kia mė­gau­tis kiek­vie­na die­na.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.