Miestietiškas krupnikas, arba kitaip – kruopienė
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Skaitmeninės archeologijos specialistas, profesorius Rimvydas Laužikas susirinkusiesiems pristatė XVII–XVIII amžiaus miestiečių virtuvę ir čia pat virė vieną populiariausių to meto patiekalų – kruopienę, dar vadintą krupniku. Ir, kaip sakė profesorius, koše vadinti ragaujamo patiekalo šiandien net labai ir netiktų, tai labiau panašu į mums geriau suprantamesnį patiekalą – troškinį.
Profesorius pasakojo apie senųjų laikų maisto gaminimo būdus, prieskonius ir kuchmistro – profesionalaus virėjo – darbą. Susirinkusieji galėjo ne tik išgirsti įdomių istorinių faktų, bet ir paragauti pagal senąsias tradicijas paruoštos košės.
Vinu šaukštu pamaitino šimtą žmonių
Išvirta apie 30 litrų kruopienės, kurios pakako pavaišinti maždaug 100 žmonių. Pasak R. Laužiko, prieš tris šimtus metų toks kiekis maisto devynių asmenų šeimai būtų buvęs skirtas vos pusryčiams ir pietums.
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktorė Edita Lansbergienė padėkojo festivalio „Radviliada 2026“ iniciatoriui – Kėdainių krašto muziejaus direktoriui Rimantui Žirguliui – ir profesoriui R. Laužikui už įdomią gastronominę kelionę į praeitį. Profesoriui įteiktas suvenyrinis koklis su kunigaikščių Radvilų herbu.