Kasdien ką nors išgirstame. Nebūna taip, kad nieko negirdėtume. Juk gyvename ne vakuume. Tačiau laikai tokie, jog kuo daugiau naujienų, tuo daugiau tarp jų ir melagienų. Sakoma, kad melas pasaulį apibėga du kartus, kol tiesa dar tik matuojasi batus. Neramūs laikai keistame ir neramiame šių dienų pasaulyje.
***
Žinome, kas mūsų pasauliui tiek nerimo ir baimių atseikėjo. Jo vardas – COVID-19. Kai rodo jo paveikslą, atrodo, kaip kalėdinis žaisliukas. Jo paveikslą rodo, bet jis plika akimi nematomas. Nelabai jį ir mokyti žmonės, specialistai mato. Imamas žmogui tepinėlis iš nosiaryklės ir vežamas į laboratoriją. Čia molekuliniais metodais ieškoma, ar yra viruso kopijų mėginyje. Tyrimas trunka kelias valandas. Dabar, kai šalyje užsikrėtusiųjų kasdien nustatoma keturženkliai skaičiai, laboratorijos užverstos mėginiais. Tad atsakymų tenka laukti ne vieną dieną. Sunku pagauti tą paprastiems žmonėms nematomą baisuoklį. To viruso gaudynės beveik metus žaidžiamos visame pasaulyje. Niekas dorai nepasako, nes dorai nežino, kada viskas baigsis. Įgriso! Todėl žmonės išeina į gatves protestuoti. Ne virusui ragus parodyti, o iškeikti valdžią, kad ji neva žmonių teises pažeidžia: tai to, tai ano dalyko daryti neleidžia! Ir nesiliauja plisti visokios sąmokslo teorijos. Skelbia: viruso, apskritai, nėra – jis išgalvotas, o jeigu yra – nereikia jo bijoti!
***
Panašu, kad būtent iš baimės ir nerimo dėl to viruso, gimsta panašios sąmokslo teorijos. Žmonės nenori gyventi nežinioje. Todėl pasigauna kokią nors sąmokslo teoriją. Ir nusiramina. Patenkinamas žmogaus noras sužinoti. Gauna atsakymą, nors tas atsakymas šakėmis ant vandens parašytas. Koks nors gudrutis internete surado kokio nors netikro mokslininko pasakėlę ir pasidalino su draugais. Tie – dar su kitais. Ir kvailystės, apaugdamos kitomis kvailystėmis, ritasi, kaip sniego gniūžtės nuo sniego kalno. Kai kuriose valstybėse tos nesąmonės internete jau blokuojamos. Vieni tiki, nes jiems patinka gandais ir pramanais tikėti. Kiti juokiasi, nes su kvailyste rimtais teiginiais nepakovosi.
***
Visada sunkiomis valandomis mūsų akys krypsta valdžios pusėn. O kur daugiau žiūrėsi?! Tuo labiau, kad dabar valdžia mums ramiai gyventi neduoda. Kasdien turime gyventi ir šokti pagal valdiškų nurodymų dūdelę. Tik negalvokime, kad valdžiai saldu. Jai irgi nėra ramu. Štai viena ministerija savo žmonėms nupirko emocinio intelekto valdymo kursus. Kad visiems taip?! Seime tarp išrinktųjų irgi virusas įsisuko. Kai kurie Seimo nariai net sirgdami, griūdami nori į darbą eiti. Norėtų, kad jiems būtų taikomos ne tokios griežtos saviizoliacijos taisyklės. Tačiau net išrinktiesiems tenka jų laikytis.
***
O miestuose viena po kitos įsižiebia kalėdinės eglės. Iškilmės prie eglių uždraustos. Bet žmonės eina tų eglių, kaip uždrausto vaisiaus, žiūrėti. Valdžios institucijoms vėl neramu: prisigaudys tie žiūrėtojai vienas nuo kito viruso. Tačiau pačių Kalėdų niekur pasaulyje niekas neuždraudė. Nėra kaip uždrausti Išganytojo gimimo?!