Iš kurios pusės pasižiūrėsime, be abejonės gyvenimas yra visapusiškai įdomus. Gyvename ir klystame. Juk sakoma: kas neklysta, tegul meta į kitą žmogų akmenį. Buvo toks atsitikimas, kai iš didelės minios neatsirado nė vieno neklystančio. Tačiau dabar matome, kad pasaulyje svaidomasi ir žudoma ne akmenims, o baisesniais ginklais. Tik šiandien ne apie karus. Tęsiant pradėtą kalbą apie klaidas, verta prisiminti, kad iš klaidų būtina mokytis.
KLAIDOS – VERTINGAS DALYKAS
Žmonių elgsenos žinovai pataria mokytis ne tik iš savų, bet ir iš svetimų klaidų.
– Išeitų, kad klaidos yra vertinga gyvenimo patirtis. Be klaidų mes neitume į priekį. Nebūtų jokios pažangos. Vadinasi, norint patobulėti, būtina suklysti, – filosofiškai apie klaidų reikšmę pastebėjo bičiulis Stasys.
Tačiau gyvename taip, kad niekas mūsų klysti neskatina. Už klaidas ne pagiria, o baudžia. Mokyklose mokytojai skaičiuoja, kiek mokiniai rašydami rašinius ar spręsdami matematikos uždavinius padarė klaidų. Už klaidas rašo skausmingus pažymius. Taip mokiniams įvaroma baimių. Kai kurie visą gyvenimą bijo suklysti. Iš tikrųjų, klaidos moko mus, kad pasaulis nėra idealus, kad mes nesame šventieji. Klysdami mokomės atleisti sau ir kitiems. Tačiau būna, kad klaidos mums ir kitiems brangiai kainuoja. Pavyzdžiui, kad neklystume, keliuose ir gatvėse vairuotojus ir pėsčiuosius stebi policijos pareigūnai bei radarai.
– Tačiau už kai kuriuos eismo taisyklių pažeidimus, padarytus tik kartą per metus, paskirta bauda sumažinama pusiau. O tai juk paskatinimas dažnai nenusižengti, – pagyrė bausmių tvarką už klaidas bičiulis. Ir prisipažino girdėjęs, jog Seime ketinama baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus padidinti 50 nuošimčių.
Yra net nusikaltimai, kuriems taikoma senaties terminas. Nenusikaltai dešimt metų, vadinasi, pasimokei. Yra gerų, yra mums nepatinkančių dalykų. Daugeliui rinkėjų nepatinka, kai išrinktieji savus nuo bausmių išsukinėja. Kai kuria ir priima tik sau palankius įstatymus.
KUO DAUGIAU KLAIDŲ – TUO GERIAU?
Darant klaidas mokomės pažinti save. Ne kartą kartojome, kad iš klaidų mokomės. O ką daryti, kai dėl netikėtų dalykų nežinome, ką daryti. Todėl esame priversti suklysti.
Štai vieną birželio savaitgalį į mūsų sostinę Vilnių atklydo meška. Valdžios žmonės sutriko. Nors aplinkos ministerija ir pranešė, kad padėtis buvo valdoma. Teigiama, kad buvo sukurtas net trijų dalių planas. Pagal pirmąją dalį, gyvūnui buvo suteikta galimybė pačiam grįžti atgal į gamtą. Meškai iš miesto gera valia neišėjus, planuota gyvūną užmigdyti ir iš miesto išvežti. Kraštutiniu atveju, pagal trečią plano dalį, galėjo būti priimtas sprendimas mešką nušauti. Meška išėjo, bet Aplinkos ministerija gavo pylos, kad iš tikrųjų nevaldė padėties. Kritikuota dėl padarytų taip vadinamų komunikacinių ir kitų klaidų. Kalbama, kad medžiotojai, kai jiems buvo pasiūlyta mešką nušauti, atsisakė, tai padaryti.
– O kaip nesuklysi, jeigu meška pirmą kartą į Vilnių atklydo?! – pasišaipė Stasys. Ir priėjo prie išvados: – Kad įsitikintume, jog iš šio įvykio tikrai pasimokėme, reikia, kad į Vilnių dažniau užsuktų daugiau meškų.
DEMOKRATIJOS BĖDOS
Sakome, kad nieko nėra geriau už demokratiją. Tai – valstybės valdymas, kai valdžia kyla iš piliečių valios. Piliečiai dalyvauja valdant per laisvus rinkimus. Po rinkimų išrinktieji leidžia įstatymus. Tačiau pastebėta, kad ir demokratija turi trūkumų.
– Mano manymu, demokratijos trūkumas – opozicija. Juk išrinktiems valdantiesiems opozicijos atstovai neleidžia padaryti daug klaidų. Nuolat kritikuoja. Leistų laisvai daugumui veikti, ji padarytų daugiau klaidų. Iš jų pasimokytų. Tada išeitų į tribūną ir pasakytų: suklydome, todėl sumažiname ką tik priimtus padidintus mokesčius. Dabar net ir suklydę negali taip padaryti, nes opozicija tvirtins, kad tai jų nuopelnas. Tad valdantieji nenori prisipažinti suklydę. Kai neprisipažįsti suklydęs, tai nėra iš ko mokytis ir tobulėti, – pusiau rimtai, pusiau juokais svarstė Stasys.
PABAIGOS ŽODIS
Tiek šį kartą mudviejų kalbų apie klaidas ir meškas.