POKALBIS APIE LAIKĄ, KURIS VISUS MUS ĮDOMIAI VEIKIA

Būna gyvenime tokių valandėlių, jog apie laiką net nepagalvojame. Tik po kurio laiko susigriebiame, kad daug laiko veltui iššvaistėme. Graužiamės, jog tam ar kitam darbui nebeturime laiko. Nors būna ir atvirkščiai – manome viskam turintys marias laiko. Taip ir gyvename. Vieni griūdami bando kalnus nuversti ir nespėja. Kiti tuo pat metu ramiai deda plytą prie plytos ir namą pasistato. Būna, jog, apskritai, nežinome, ką su tuo laiku reikia daryti.

SPARNUOTI POSAKIAI

Su bičiuliu Stasiu pasižvalgėme įvairių nuomonių apie laiką. Yra sakymas, kad laikas – pinigai. Yra pastebėjimas, kad laiko už pinigus nenusipirksi.

- Man patiko kažkieno mintis, jog laikas yra brangesnis už pinigus, bet žmonės moka pinigus, kad smagiai praleistų laiką, – pasakė bičiulis.

Lietuvių liaudies patarlė sako, jog laikas bėga net uždarius duris. Kinų patarlė tvirtina, jog laikas yra tikrasis šeimininkas, o žmogus – tik svečias. Yra ir visiems gerai žinoma daina, kurioje dainuojama, jog prieš laiką lygūs visi, nes laikas yra visagalis.

O štai vokiečių mokslininkas, Nobelio premijos laureatas Albertas Einšteinas yra pašmaikštavęs, jog laikas yra tai, ką rodo laikrodis.

- O mes laikrodžius sukiojame pirmyn ir atgal. Ir nenustojame to daryti, nors visiems aišku, kad tai – šių dienų kvailystė, – pastebėjo Stasys. Ir svarstė: – Gal taip norime įrodyti, kad ne laikas, o mes esame visagaliai?!

BIBLIJOS IŠMINTIS

Ir prisiminėme Biblijos Koheleto knygą. Joje apie laiką pasakyta taip, kad neįmanoma nieko nei pridėti, nei atimti. Garsiai perskaitėme:

„Viskam yra metas, ir kiekvienam

reikalui tinkamas laikas po dangumi.

Laikas gimti ir laikas mirti;

laikas sodinti ir laikas rauti,

kas pasodinta.

Laikas žudyti ir laikas gydyti;

Laikas griauti ir laikas statyti.

Laikas verkti ir laikas juoktis;

Laikas gedėti ir laikas šokti.

Laikas išmėtyti akmenis ir laikas juos rinkti;

Laikas glamonėtis ir laikas

nesiglamonėti.

Laikas ieškoti ir laikas pamesti;

laikas turėti ir laikas išmesti.

Laikas perplėšti ir laikas susiūti;

laikas tylėti ir laikas kalbėti.

Laikas mylėti ir laikas nekęsti;

Laikas karui ir laikas taikai“.

- Išeitų, jog pasaulis kenčia todėl, kad laikas ne visus žmones tuo pat metu veikia vienodai. Vieniems tuo metu nori karo. O kiti – nori taikoje gyventi. Tik priversti kariauti, – svarstė Stasys. Ir tęsė: – Juk visiems aišku, kad geriausia taikoje gyventi. Todėl anksčiau ar vėliau karai baigiasi. Juk istorija žino, kad baigėsi net šimtamečiais vadinti karai.

KEISTAS LAIKO VEIKIMAS

Matome, kad ne visus žmones laikas veikia vienodai.

- Pažįstamas žmogus sužinojęs, jog serga nepagydoma liga, nusiminė. Užėjo noras nieko nedaryti. Tiesiog nematė reikalo ko nors imtis. Tačiau po keliolikos dienų susigriebė ir puolė darbuotis. Per dvi savaites, dantis sukandęs, nuveikė tiek, kiek anksčiau tokiems pat darbams sugaišdavo pusmetį ar ilgiau, – pasakojo Stasys. Jo nuomone, laikas keistai, nenuspėjamai ar įdomiai elgiasi ne tik su kitais, bet ir su tuo pačiu žmogumi.

Politikoje irgi pastebime įdomių laiko veikimų. Pavyzdžiui, JAV 78 metų prezidentas Donaldas per 100 prezidentavimo dienų priskaldė tiek malkų, jog visame pasaulyje pasidarė karšta. O štai mūsų 45 metų premjeras Gintautas dėl kai kurių sprendimų trepsi vietoje ir prašo to trepsėjimo nesureikšminti. Išeitų, kad laikas moka ne tik paskubinti, bet ir sulėtinti kai kurią veiklą?

Šį kartą tiek radome laiko pokalbiui apie laiką. Ačiū, kad radote laiko tam pokalbiui perskaityti.