PASIŽVALGYMAI PO VASAROS PIEVAS IR SAVUS BEI VALDIŠKUS KIEMUS

„Biržiečių žodžio“ nuotr.
Feliksas Grunskis
Vasaros pradžia – galima sakyti – lietuviška. Čia – lietūs lyja. Čia – viskas, kam priklauso žydėti, žydi. Eik į gamtą, ir grožėkis. Paukšteliai pritilę. Vieni vaikelius lesina. Kiti jau savo vadas į platųjį pasaulį išlydėjo. Kai kas dar peri. Įvairovė. Ne visi sparnuotieji tyli. Gieda lakštingalos ir dagiliai. Eik į gamtą, ir klausykis. Grįžus į namus irgi yra ko klausytis. Mat politikai negali nekalbėti. Būtų geriau, jeigu tylėdami dirbtų. Tačiau taip nebūna. Yra, kaip yra. Pasižiūrime, ką turime. Su bičiuliu Stasiu apžvelgėme kai kuriuos šalies politinius reikaliukus.

NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTIS

Praėjusį trečiadienį mūsų koalicijos partneriai – Gintautas, Remigijus ir Saulius – visai Lietuvai pranešė, kad Seime nebebus svarstomas Vyriausybės pateiktas nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Atsitraukiama nuo siūlymo apmokestinti pirmąjį būstą?! O šitiek apie tą NT mokestį kalbėta! Diskutuota ir protestuota. Finansų ministras Rimantas keliasdešimt kartų per radijus ir televizijas apie tą mokestį kalbėjo. Ir kiti aukšti valdžios žmonės netylėjo. Ir iš viso to šnipštas išėjo?!

- Panašu, kad kalboms buvo išleistas visas garas. Kas netingėjo, tas varinėjo kalbas apie mokesčio grindis ir lubas. Buvo net tvirtinimų, jog įvedus tą mokestį pabrangs šaltibarščiai ir kiaušiniai, – sakė Stasys. Jo manymu, valdžioje kažkoks pakrikimas. Valstybė negali gyvuoti be mokesčių. Tačiau bandomas žaisti demokratiškus žaidimus. Norima įkalbėti, kad visi norėtų mokesčius mokėti. Kai iš tiesų niekas nenorėjo ir niekada nenorės jokių mokesčių mokėti.

Tačiau mokame žemės mokestį, mokame už šiukšlių išvežimą, mokame už vandenį, nuotėkas, elektrą… Ką nors pirkdami suplojame pridėtinės vertės mokestį. Niekas iš dangaus nebyra. Už viską reikia mokėti. Ir tas visuotinis NT mokestis juk būtų buvęs ne bausmė už tai, kad turi būstą, o kad būtų už ką gatves sulopyti ar vieškelius pažvyruoti…

- Dabar su tuo mokesčiu išėjo kaip patarlėje: ilgai iešmą bedrožiant, šuo kepsnį nunešė, – pasišaipė bičiulis. Ir baiminosi, kad per ilgai svarstant gali išeiti šnipštas ir su antrosios pensijų kaupimo pakopos reforma.

Su tomis reformomis menki juokai. Kuo labiau ką nors pertvarkai, tuo daugiau nesutvarkytų galų išlenda. Kaip miške – kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių.

MEDICINOS REIKALAI

Štai nėra graži padėtis mūsų sveikatos apsaugoje. Sveikatos apsaugos ministrė Marija viešai pareiškė, kad ankstesni politiniai sprendimai yra padarę neigiamą įtaką viešajam sveikatos sektoriui. Viešosios medicinos įstaigos nukenčia, nes joms tenka tiek pinigais, tiek medikais dalintis su privačiomis medicinos įstaigomis. Ir ką daryti, kad privati medicina viešosios medicinos nežlugdytų?

Svarstoma naikinti papildomas priemokas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas gydymo paslaugas. Norima didinti skaidrumą sveikatos sistemoje. Viešajame sektoriuje paslaugas padaryti labiau prieinamomis, valdyti eiles gydymo įstaigose, gerinti medikų savijautą, mažinti pacientų atskirtį... Viskas jau ne kartą girdėta?!

- Nesuprantu, kas Lietuvoje dedasi? Ar gydytojų per mažai, ar ligonių per daug?! – stebėjosi Stasys. Ir svarstė: – Gydytojų lyg ir netrūksta. Juk važinėja jie per visą Lietuvą iš vienos ligoninės ar poliklinikos į kitą. Tam, kad kitur padirbėtų kelias dienas ar valandas per mėnesį. Jeigu nevažinėtų, juk per tą laiką galėtų keliolika pacientų priimti. Jeigu pas kokį specialistą ilga eilė valdiškoje įstaigoje, tas pats specialistas už atlygį juk be eilės priims privačiai. Nėra labai blogai. Aišku būtų gerai, kad visur viską gautume greitai ir už dyką. Jeigu norime, kad taip būtų, reikia prašyti, kad valdžia daugiau visokių mokesčių įvestų?

Gera mums iš savo kiemo išrinktiesiems įvairių norų įgyvendinimo prašyti. Valdžia juk turi ir savų karštų reikalų. Štai premjerui Gintautui pastarosiomis dienomis labai neramu.

KARPĮ PAGAVO IR PASKOLĄ GAVO

Prieš keliolika dienų sužinojome, kad premjeras Gintautas verslininko Tautvydo tvenkinyje žvejojo. Ten buvo susitikęs ir su už korupciją teistu Ričardu. Ponas Gintautas sakė, jog vieną karpį pagavo, o didesnis – paspruko. Nors už savaitgalio žvejybos pramogas susimokėjo, bet turėjo dėl tos žvejybos Seime kolegoms pasiaiškinti. Dėl šios pramogos net Prezidentas Gitanas pasakė savo nuomonę. Pavadino tai ne visai tinkamu būdu „demonstruoti santykius su vienais ar kitais verslininkais“.

Ir visi tą karpių gaudymą pamiršo, kai žiniasklaida iškniso, jog bendrovė „Garnis“, kurioje premjeras Gintautas turi 49 procentus akcijų, gavo 200 tūkstančių eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE. Visiems parūpo, ar nebus ponas Gintautas nagų prikišęs, kad jo verslas tą paskolą gautų? Premjeras paaiškino, jog į bendrovės, nors turi jos akcijų, verslo reikalus nesikiša. Ne visi tuo patikėjo. Tad tyrimą Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradėjo. Kalbama, kad ir Specialiųjų tyrimų tarnyba į šį reikalą pasižiūrės, gal ir Mokesčių inspekcija prisidės.

- Lauksime tyrėjų išvadų. Nesvarbu kokios jos bus, nepanašu, kad premjeras Gintautas dėl to turės iš pareigų trauktis, – priėjo prie išvados Stasys. Ir tęsė: – Juk galėjo ponas Gintautas tas akcijas žmonai ar kokiam nors giminaičiui perleisti, tokio didelio skandalo nebūtų kilę.

Įdomūs dalykai Lietuvoje nutinka, kad valdžioje atsiduria verslininkai. Gal tai nepatinka gryniesiems politikams, kurie gyvenime savo rankomis nėra nė cento uždirbę?

Ką mes žinome?! Gal taip, o gal viskas kitaip. Svarbu, kad gyvename nenuobodžiai. Kažin ko daugiau nėra reikalo ir norėti. Kasdienės duonos turime, o reginių ir vaizdinių pažeria mūsų išrinktoji valdžia. Turime tai, ko esame nusipelnę.