Naujausios
ŠŪKIŲ NAGRINĖJIMAS
Juokauti politikai nėra linkę. Ką ir kaip viena ar kita partija ketina daryti valdžioje yra surašyta jų veiklos programose. Tik rinkėjai nėra linkę tų programų nagrinėti. Todėl politinės jėgos prieš rinkimus iškelia šūkius, kad rinkėjams kelią rinkimų urnų link palengvintų. Teisybė: kartais vienas sakinys ar net žodis būna iškalbingesnis už kelių puslapių politinę dėlionę.
Štai šiemečiuose rinkimuose 15 kandidatuojančių politinių jėgų sąrašų paskelbė savo šūkius.
Mudu su bičiuliu Stasiu tuos šūkius ant stalo pasidėjome ir panagrinėjome. Nekreipdami dėmesio, kuri politinė jėga vieną ar kitą devizą paskelbė.
PASTATYS VALSTYBĘ ANT KOJŲ?
Turime šūkį: „Kelkis Lietuva!“. Įdomiai skamba. Tarsi po kokių nors apeigų, per kurias būtume prisėdę ar priklaupę, reikėtų atsistoti. Ar po baliaus pramigus – laikas keltis ir eiti į darbą.
- Gal ne į kelionę kviečia, o nori valstybę pastatyti ant greitesnių kojų? – spėjo Stasys. Ir svarstė: – Iš tiesų kai kur šlubuojame, per lėtai gerovės kryptimi žygiuojame.
ESAME GLOBALIZACIJOS PINKLĖSE?
Kitas šūkis: „Už Lietuvą lietuvišką amžiams!“ Mielas noras, bet globalus pasaulis mus jau smarkiai apglėbė. Po pasaulį išsilakstėme. Būna, kad užsienyje lietuviškumo gėdijamės. O po metų ar dvejų sugrįžę iš amerikų ar anglijų pradedame kalbėti su akcentu. Sunkus uždavinys mus į krūvą surinkti, kad vienu balsu lietuviškumą puoselėtume.
- Dabar atvykėliams iš kitų kraštų mūsų darbai bei algos jau tinka ir patinka. Be emigrantų neišsiversime. Bet jie netaps lietuviais, net išmokę gerai kalbėti lietuviškai. Tad geidžiamą lietuviškumą valstybėje amžiams kažin ar išsaugosime, – nuomonę pareiškė bičiulis. – Būtų labai gerai, kad amžiams pasaulyje bent Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną būtų giedama Tautiška giesmė.
GERIAU VEIKTŲ MAŽIAU?
Turime šūkį: „Valstybė, kuri veikia!“ Nelabai aiškus siekis. Nėra pasaulyje tokios valstybės, kuri ko nors neveiktų. Kai kuriose valstybėse žmonėms net galvoti neleidžia. Valdžios pačios viską sugalvoja ir pagal valdišką muziką visi tos šalies gyventojai šoka.
- Ne sykį esu girdėjęs verslininkų ir žemdirbių prašymus, kad valdžia mažiau kištųsi, netrukdytų dirbti, – sakė Stasys. – Gal reikia, kad mažiau veiktų valdininkai, tapatinantys save su valstybe, o daugiau veiktų piliečiai, išlaisvinti nuo įvairių suvaržymų ir patikrinimų? Tad, mano nuomone, gražiau skamba šūkis: „Telkti, veikti, netrukdyti!“
VIETOJ MOTORŲ – ARKLIAI?
Nepasiginčysi – šviežumu dvelkia šūkis: “ Įkvėpkim šviežio oro!“ Tai buvo mums svarbu visai nesenai, kai degė durpynai Gudijoje ir pūtė pietryčių vėjas. Gavome pranešimus į mobiliuosius telefonus, kad reikia užsidaryti langus, mažiau būti lauke. Kai papūtė vakaris, jis nupūtė degėsius nuo Lietuvos. Ir tas vėjas nebuvo nei mūsų valdžios, nei kurios nors partijos nuopelnas.
- Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, kai kolchozai buvo parceliuojami į trihektarius, vienas pažįstamas svajojo, kad Lietuva visą sovietinę techniką atiduotų į metalo laužą. O laukuose visi dirbtų, kaip mūsų senoliai. Artų ir purentų žemę arklių traukiamais padargais. Sėtų sėklą rankomis. Rugius ir kviečius pjautų pjautuvais. Derlių kultų spragilais… Ir visus darbus vyrai ir moterys dirbtų apsirengę tautiškais kostiumais, – pasakojo Stasys. Jo manymu, jei Lietuva tokią svajonę būtų įgyvendinusi, atvažiuotų žmonės pas mus iš viso pasaulio. Per linarūtę linus rautų. Grūdus rankinėmis akmeninėmis girnomis maltų... Dabar kai kurie mūsų ūkininkai važiuoja į Ameriką pas amišus žiūrėti, kaip be traktorių žemę dirbti, padargų pirkti. Ką gali žinoti, gal Europai, bei visam pasauliui einant žaliuoju kursu, ne tik žemės ūkyje pokyčių turėsime, gal ir Kaune, kaip kadaise, arkliniai tramvajai – konkės – važinės?
PINIGAI – VISAGALIAI?
Kitas šūkis: „Lietuva neparduodama. Nei Rytams, nei Vakarams!“
Čia lyg prekybininkų varpinės pasižiūrėta į valstybę. Kone toks pat ginčas, kas pirkėjui geriau: didelis prekybos centras ar maža krautuvėlė?
- Lietuva – Europos Sąjungos narė, o Bendrijoje galioja laisvas kapitalo judėjimas. Todėl turime skandinaviškų bankų, užsienio kapitalo įmonių, – paaiškino padėtį Stasys. Jo manymu, nieko pakeisti negalima. Tačiau reikia žiūrėti, kad po kokias nors landas kojų neįkeltų nedraugiškų valstybių pinigai. O taip atsitikti gali, juk pinigai dažnai vadinami visagaliais.
GRAŽU, BET NĖRA AIŠKUMO?
Perskaitėme dar kelis šūkius: „Tvirtas pasirinkimas!“, „Mūsų Tėvynė – mūsų atsakomybė!“, „Su mumis bus tvarka ir taika!“, „Už Lietuvą be baimės!“, „Vardan Lietuvos!”, „Tegul laimi visa Lietuva!“, „Ginti ir auginti!“
- Gražu, bet trūksta aiškumo apie kokią ir kieno tvirtybę ar atsakomybę kalbama, – vertino šūkius pašnekovas. – Peršasi mintis, jog kai kurie politikai skelbiasi išmanantys viską. Balsuok už juos – užtikrins tvarką, taiką, baimes išvaikys. Tikrai taip nebus, kad laimės visa Lietuva, juk balsuoti ateis gal tik pusė rinkėjų. Ir atėjusieji už vieną kurį sąrašą sutartinai nebalsuos.
NEGERAI, KAI LABAI AIŠKU?
Pabaigai pasilikome lyg ir aiškesnius du šūkius. Vienas jų skelbia: „Už visiems teisingą Lietuvą, už krikščioniškąsias vertybes, už tradicinę šeimą, už sąžiningą politiką!“
- Norai labai aiškūs, tik kažin ar įmanoma pasiekti, kad visi politikai būtų sąžiningi ir teisingi, juk visi esame nuodėmingi. Tad ir valdžią suteikiame panašiems į save, – filosofiškai lozungą įvertino Stasys. Ir nusijuokė: – Man labiausiai patiko šūkis „Turime nebaigtų reikalų!“ Jis priminė biržiečio poeto Kazio Binkio poemėlę „Dirbk ir baiki''. Joje berniukas Dominykas dirba kiaurą dieną. Dirba, bet nebaigia. Taip ir mūsų politikai, kaip tas Dominykas, taiso mokesčius, reformuoja švietimą ir mediciną... Vargsta daugiau kaip trisdešimt metų, o darbų pabaigos kaip nesimato, taip nesimato.
PABAIGA
Taip mėgėjiškai mudu su Stasiu aptarėme politinius rinkiminius šūkius. Buvo smarkiau aptarimas įsisiūbavę, bet prisiminę poeto Dominyką, nutarėme baigti. Paliekame skaitytojams kūrybiškai įvertinti, išplėtoti vieno ar kito šūkio mintį. Gal neapsisprendusiems už ką balsuoti, padės apsispręsti.
