Naujausios
MELUOJAME KIEKVIENAME ŽINGSNYJE
Sunku patikėti, kad mes nustosime meluoti. Kažin ar buvo ir ar kada nors gims žmogus, kuris visada sakys tik tiesą. Juk meluoja visi – skersai išilgai.
- Visa gamta pilna apgavysčių. Vikšras apsimeta augalo šakele, kad jo žvirblis nesulestų. Žvirblis pasidabina prie aplinkos derančiomis plunksnomis, kad vanagą apgautų. Žmonės meluoja, kad pasirodytų geresni nei yra iš tikrųjų. Meluoja ir tam, kad ką nors iš kitų išviliotų, – svarstė bičiulis Stasys. Jo manymu, visi daugiau ar mažiau įklimpę melo pelkėje.
Tačiau melas melui nelygu. Kai kurie žmonės net nesuvokia, kad meluoja. Vadinasi, reikia žiūrėti, ar žmogus meluoja tyčia ar netyčia? Jeigu netyčia, tada gal tai net nėra melas? Jeigu mūsų ko nors klausia, o mes apsimetame, kad nežinome ir nepasakome, ar tai melas?
POLITIKŲ MELAI
Yra nuomonė, kad daug meluoja politikai. Blogai, juk tie melai užgauna daugelį žmonių. Kai kurie šių dienų veikėjai kone atvirai didžiuojasi, kad apmulkino juos patikėjusius žmones. Todėl jaučiasi sumaniais apsukruoliais, apmovusius daugelį netikrais meduoliais. Tačiau būna ir tokių žmonių, kurie net nekaltai pamelavę, graužiasi, priekaištauja sau.
- Kol vėl nepameluoja?! – nusijuokė Stasys. Ir prisipažino: – Man patinka, kai susipyksta valdžios žmonės. Tada į viešumą išlenda įdomių dalykų. Štai iš ministrės kėdės pasitraukusi ponia Dovilė, prabilo, kad būdama ministre pasikvietė ant kilimėlio brokuoto kelio į karinį poligoną tiesėjus ir tą patį vakarą sulaukė partijos vado Mindaugo atsako. Taip buvusi ministrė leido suprasti, kad už teisybę posto neteko? Tokias ponios kalbas išgirdęs partijos vadas pareiškė, kad tai melas, nes jis tų statybininkų nėra užtaręs. Dabar visi, kas netingi, aiškinsis: kur grūdai, o kur – pelai.
Bus įdomu, kur nuplaukia mūsų milijonai. Net ne milijonai. Juk ketinama kitiems metams krašto apsaugai skirti beveik 5 milijardus eurų. Ir dėl tų eurų jau susipliekė valdantieji. Vieni nori, kuo daugiau pinigų, o iki šaukia, kad gali būti per daug. O ką mes?! Jeigu reikia, tai negaila. Juk priešas už vartų. Tik baugu, kad už tuos pinigus kas nesugalvotų vėl pirkti auksinių šaukštų. Imtų ir pameluotų, kad tokių pirkti reikalauja NATO?!
Matome, kad melo klausimais turime įvairovę. Vieniems žmonės tas pats dalykas atrodo melas, o kitiems – ne. Būna, kad melas reikalingas. Jeigu meluojama kilniam tikslui. Pavyzdžiui, pasakose nėra blogai, kai meluojama ir apgaunama ragana ar velnias. Išeitų, kad kiekvienas iš mūsų turime sau pasakyti, kada reikia meluoti, o kada – ne. Jeigu melo nė vienas išvengti negalime, reikia gal bent meluoti su saiku?
KAS VERČIA MUS MELUOTI?
Tačiau užkliūname už varčios ir sugrįžtame prie pradžios. Kodėl prisieina meluoti? O tų priežasčių ne viena. Meluojame, kai norime pasigirti. Kai norime kitiems įtikti ir patikti. Nesakome tiesos, kai norime nepelnytos naudos ar stengiamės išvengti bausmės. Meluojame, kai norime prisitaikyti prie daugumos, nes nenorime atrodyti baltomis varnomis...
- Vienas pažįstamas dabar dievagojasi, kad už aušriečius nebalsavo, nors tuoj po rinkimų džiaugėsi, kad jie daug mandatų Seime gavo, – pastebėjo Stasys. Ir pridūrė, kad yra gyvenime sutikęs tokių žmonių, kurie tiesiog nemeluoti negali. Meluoja ir patys tais melais tuoj pat patiki.
Melas, senas kaip pasaulis. Meluojama su reikalu ir be reikalo. Liaudies patarlė sako, jog sakyti teisybę dažnai nėra reikalo, o pameluoti – šimtai reikalų.
- Šiais interneto laikais, kai vienas žmogus pameluoja, šimtai žmonių tą jo melą išplatina, kaip tiesą, – pastebėjo Stasys. Ir prisiminė, jog britų politikas Vinstonas Čerčilis yra šmaikščiai pasakęs: kol tiesa maunasi kelnes, melas apkeliauja pusę pasaulio.
Panašu, kad teisybę sakė ponas Čerčilis. Dabar meluojant pasitelkiamas ne tik liežuvis, raštas, bet pasikinkomas internetas ir dirbtinis intelektas. Todėl su bičiuliu Stasiu priėjome prie išvados, jog neteko prasmės liaudies pastebėjimas, kad melas turi trumpas kojas. Dabar jis laksto po pasaulį apsiavęs septynmyliais batais. Nieko verti ir pastebėjimai, kad melagiui ausys kruta, o nosis meluojant pailgėja. Gali būti, kad mudu su bičiuliu kai ką šiame rašinyje pamelavome. Nepuolame labai gailėtis, nes kaip visi, esame iš to paties molio drėbti.
