Knygnešio žemės peripetijos

Dėl bib­lio­te­kos op­ti­mi­za­vi­mo pla­no pro­jek­to už vi­sus pa­si­sa­ky­mus įvai­rio­se ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­se dė­ko­ja­me pa­si­ra­šiu­siems tik­rą­ja pa­var­de ir sa­vo pa­var­dės iš­si­gan­du­siems ano­ni­mams. Dė­ko­ja­me ra­šiu­siems žur­na­lis­tams, po­li­ti­kams. Dė­ko­ja­me bib­lio­te­ką ap­lan­ku­siai ra­jo­no val­džiai ir ra­jo­no Ta­ry­bos na­riams – gal­būt kai kam tai bu­vo pir­mas kar­tas mū­sų įstai­go­je. Kiek­vie­nas to­kiu at­ve­ju yra nuo­mo­nės for­muo­to­jas ir su­si­da­ry­to įspū­džio trans­liuo­to­jas.

O vi­są įspū­dį ir ten­den­cin­gai ke­lia­mą er­ze­lį ga­li­ma paaiš­kin­ti la­bai pa­pras­tai: bib­lio­te­kos op­ti­mi­za­vi­mo pla­nas neat­si­ra­do iš nie­kur. Jis su­for­muo­tas re­mian­tis dar 2016 m. cent­ra­li­zuo­to vi­daus au­di­to iš­va­do­mis. Dėl ma­žo var­to­to­jų skai­čiaus siū­lo­ma už­da­ry­ti 6 struk­tū­ri­nius pa­da­li­nius (kai­mo bib­lio­te­kas) Rin­kuš­kiuo­se, Šu­kio­ny­se, Ra­mon­ga­liuo­se, Pu­čia­kal­nė­je, An­čiš­kiuo­se ir Ang­li­nin­kuo­se.

Vie­toj už­da­ro­mų šių bib­lio­te­kų yra su­for­muo­ti 6 mo­bi­lūs marš­ru­tai: Bir­žų (30 km, ap­tar­naus mies­to vie­šo­sios bib­lio­te­kos bib­lio­te­ki­nin­kė), Juos­ta­vie­čių (16,7 km, ap­tar­naus Juos­ta­vie­čių bib­lio­te­ki­nin­kė), Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­kio (25 km, ap­tar­naus Ne­mu­nė­lio Rad­vi­liš­kio bib­lio­te­ki­nin­kė) ir trys Va­bal­nin­ko (34,5; 41; 18 km, ap­tar­naus dvi Va­bal­nin­ko bib­lio­te­ki­nin­kės).

Bib­lio­te­kos au­to­mo­bi­lis, vai­ruo­ja­mas bib­lio­te­kos vai­ruo­to­jo, vie­ną kar­tą per mė­ne­sį kar­tu su aukš­čiau iš­var­din­to­mis bib­lio­te­ki­nin­kė­mis, ku­rios pa­gal skai­ty­to­jų po­rei­kius su­for­muo­ja taip va­di­na­mą iš­ve­ža­mų kny­gų la­ga­mi­ną, vyks­ta konk­re­čiu marš­ru­tu su­sto­jant nu­sta­ty­to­je vie­to­je, pa­vyz­džiui, bend­ruo­me­nės na­muo­se. Bib­lio­te­ki­nin­kas, dir­ban­tis sa­vo mik­ro­ra­jo­ne ir pui­kiai pa­žįs­tan­tis sa­vo var­to­to­jus, ga­li už­suk­ti ir pas juos į na­mus, jei var­to­to­jas nė­ra pa­jė­gus at­vyk­ti į su­sto­ji­mo vie­tą.

Per me­tus to­kių marš­ru­tų pla­nuo­ja­ma 72, tai yra še­ši marš­ru­tai po vie­ną kar­tą per mė­ne­sį. Ir tai nė­ra jo­kia nau­jie­na – šiuo me­tu bib­lio­te­ka tu­ri 9 iš­da­vi­mo punk­tus, vei­kian­čius pa­na­šiu prin­ci­pu: tam tik­ro mik­ro­ra­jo­no bib­lio­te­ki­nin­kas, su­for­ma­vęs kny­gų la­ga­mi­ną, vyks­ta į vie­to­vę, ku­rio­je nė­ra bib­lio­te­kos. Pa­vyz­dys – Pa­ro­vė­jos bib­lio­te­ki­nin­kė, ku­ri vie­ną kar­tą per mė­ne­sį su kny­gų la­ga­mi­nu vyks­ta į Bū­gi­nius. Be­je, daž­nu at­ve­ju tai da­ro pa­ts bib­lio­te­ki­nin­kas sa­vo au­to­mo­bi­liu, nau­do­da­mas sa­vo ku­ro są­nau­das – tai yra dar­buo­to­jo sa­va­no­rys­tės pa­vyz­dys. Šie bib­lio­te­ki­nin­kai taip pat už­su­ka pas gy­ven­to­jus į na­mus, jei yra toks po­rei­kis.

Tai­gi, jei bus už­da­ry­tos 6 kai­mo bib­lio­te­kos, vie­toj jų pa­siū­ly­si­me 31 nau­ją kny­gų iš­da­vi­mo punk­tą. Ir tie 9 jau vei­kian­tys punk­tai iš­liks, tai­gi tu­rė­si­me 40 mo­bi­lių punk­tų. Iš pra­džių juos ap­tar­naus, kaip mi­nė­ta aukš­čiau, bib­lio­te­kos au­to­mo­bi­lis ir pa­tys bib­lio­te­ki­nin­kai sa­vo au­to­mo­bi­liu. Atei­ty­je pla­nuo­ja­me įsi­gy­ti mo­der­nų bib­lio­bu­są, ko­kį jau ku­rį lai­ką nau­do­ja Pas­va­lio, Va­rė­nos bib­lio­te­kos.

Ki­tas bū­das, kaip gy­ven­to­jus pa­sieks kny­ga ar spau­da, tai yra taip va­di­na­ma XXI a. knyg­ne­šys­tė. Ši pa­slau­ga jau se­nai yra efek­ty­vi vi­so­je Lie­tu­vo­je, tad tai nie­kaip nė­ra su­si­ję su knyg­ne­šio Jur­gio Bie­li­nio bib­lio­te­ko­je dir­ban­čių bib­lio­te­ki­nin­kų iš­si­gal­vo­ji­mu. Knyg­ne­šys­tės prin­ci­pas, vei­kian­tis iki šiol, la­bai pa­pras­tas: bib­lio­te­kos lan­ky­to­jas, pa­siė­męs kny­gą ar pe­rio­di­kos lei­di­nį sau, tuo pa­čiu pai­ma ir ki­tam šei­mos na­riui, kai­my­nui, drau­gui, ko­le­gai, ne­ga­lin­čiam at­vykt į bib­lio­te­ką. Štai ir vi­sa taip sma­giai spau­doj es­ka­luo­ja­ma „ba­la­nos ga­dy­nė“.

Jo­nas Me­kas juo Bir­žuo­se ki­lu­siu su­si­do­mė­ji­mu ir­gi grei­čiau­siai ana­pus yra pa­ten­kin­tas. Tris me­tus tru­kęs bib­lio­te­kos bend­ra­vi­mas su me­ni­nin­ku, per tą lai­ką at­lik­ti dar­bai bei gau­tas J. Me­ko ar­chy­vas by­lo­ja apie ti­ki­my­bę, o gal­būt jau bū­ti­ny­bę Bir­žuo­se tu­rė­ti pa­sau­ly­je gar­sų me­ni­nin­ką įpras­mi­nan­čią ins­ti­tu­ci­ją. Bib­lio­te­ko­je siū­lo­ma steig­ti at­ski­rą struk­tū­ri­nį pa­da­li­nį tuo skam­biu, vi­sus bau­gi­nan­čiu pa­va­di­ni­mu – cent­ras, ku­ria­me dirb­tų tie pa­tys žmo­nės, dir­ban­tys J. Me­ko klau­si­mais iki šiol nuo 2016 m. Tai­gi – jo­kių pa­pil­do­mų eta­tų. Pa­ra­dok­sa­lu - spau­doj skai­čiuo­ja­mi bent jau da­bar ne­pla­nuo­ja­mi steig­ti eta­tai, kai bib­lio­te­kos dar­buo­to­jai J. Me­ko ar­chy­vą tvar­kė ir vi­sus ki­tus dar­bus, su­si­ju­sius su juo ir jo bro­liu Adol­fu Me­ku, at­li­ko be­veik sa­va­no­riš­kais pa­grin­dais...

Jo­no ir Adol­fo Me­kų pa­li­ki­mo stu­di­jų cent­rui stu­den­tų ieš­kot ne­rei­kia - rei­kia plės­ti sa­vo po­žiū­rį. Gau­tas J. Me­ko ar­chy­vas (ir ne tik „ke­pu­rė“, fil­ma­vi­mo ka­me­ra ir ke­li laiš­kai) jau su­lau­kė ty­ri­nė­to­jų, nors nei vie­nas jų ne­bu­vo tas tik­ra­sis stu­den­tas, ko­kį mes siau­rai įsi­vaiz­duo­ja­me. Sau­sį lau­kia­me at­vyks­tant ja­po­nų žur­na­lis­tų – jie do­mė­sis J. Me­ko at­siųs­tu ar­chy­vu, lan­kys Se­me­niš­kius, Bir­žus, po to apie tai ra­šys Ja­po­ni­jos žur­na­lui, skir­tam Bal­ti­jos ša­lims. Ir mū­sų ra­jo­nas at­si­ran­da ta­me už­sie­nie­tiš­ka­me žur­na­le kaip vie­nas iš Lie­tu­vos lan­ky­ti­nų kul­tū­ros ob­jek­tų. Štai ir pa­vyz­dys, kas yra tos stu­di­jos. Tiks­liau, tik vie­nas iš pa­vyz­džių.

Pa­va­di­ni­mas - pa­li­ki­mo stu­di­jų cent­ras - ir­gi nė­ra Bir­žų bib­lio­te­ki­nin­kų iš­si­gal­vo­ji­mas. To­kiu pat pa­va­di­ni­mu eg­zis­tuo­jan­čius da­ri­nius, įpras­mi­nan­čius skir­tin­gas as­me­ny­bes, ga­li­ma ras­ti vi­sai ar­ti – Pa­ne­vė­žio, Ro­kiš­kio bib­lio­te­ko­se. Ži­nia, tai ir­gi nė­ra aka­de­mi­niai mies­tai. Bet jie grei­čiau­siai stu­den­ta­vi­mą su­vo­kia kaip mo­ky­mą­si ir ty­ri­nė­ji­mą vi­są gy­ve­ni­mą. Sa­vo mąs­ty­mą mums te­rei­kia nu­kreip­ti šiek tiek to­liau už Rau­bo­nių san­kry­žos, kur pra­si­de­da že­mės ir jū­ros ke­liai į Lie­tu­vos ir pa­sau­lio did­mies­čius... Ne­siū­lo­me vi­siems pa­mėg­ti Me­ko. Ta­čiau jo pa­neig­ti Bir­žuo­se jau ne­be­ga­li­ma.

Ir trum­po paaiš­ki­ni­mo pa­bai­gai: šiuo­lai­ki­nė bib­lio­te­ka bu­ria bend­ruo­me­nę, ta­čiau bend­ruo­me­nė ku­ria bib­lio­te­ką. Jei, bū­da­mas tam tik­ros vie­to­vės gy­ven­to­jas, ne­lan­kai bib­lio­te­kos, jei jo­je ne­skai­to ar ki­to­mis pa­slau­go­mis ne­si­nau­do­ja ta­vo šei­mos na­riai, ar esi la­bai są­ži­nin­gas kul­tū­ros puo­se­lė­to­jas, pa­si­sa­kan­tis už kul­tū­ros iš­sau­go­ji­mą kai­me? Jei ne­si kū­rė­jas, ar ga­li būt tik ar­šus sta­tis­ti­nis grio­vė­jas?

Gruo­dis – mis­ti­nis lai­kas prieš di­džią­sias me­tų šven­tes. Jis gal­būt ne vi­sa­da su­tei­kia pro­gą da­ry­ti ge­rą, bet jis vi­suo­met pa­lie­ka ga­li­my­bę ne­da­ry­ti nie­ko blo­go.

Skai­tan­čiai ir ku­rian­čiai mū­sų bib­lio­te­kos tink­lo – mies­to ir kai­mo – bend­ruo­me­nei siun­čia­me J. Me­ko lin­kė­ji­mus: „Bū­ki­te ge­ri vie­ni ki­tiems ir pri­si­lai­ky­ki­te de­šimt Die­vo įsa­ky­mų“.