
Naujausios
Dėl bibliotekos optimizavimo plano projekto už visus pasisakymus įvairiose žiniasklaidos priemonėse dėkojame pasirašiusiems tikrąja pavarde ir savo pavardės išsigandusiems anonimams. Dėkojame rašiusiems žurnalistams, politikams. Dėkojame biblioteką aplankusiai rajono valdžiai ir rajono Tarybos nariams – galbūt kai kam tai buvo pirmas kartas mūsų įstaigoje. Kiekvienas tokiu atveju yra nuomonės formuotojas ir susidaryto įspūdžio transliuotojas.
O visą įspūdį ir tendencingai keliamą erzelį galima paaiškinti labai paprastai: bibliotekos optimizavimo planas neatsirado iš niekur. Jis suformuotas remiantis dar 2016 m. centralizuoto vidaus audito išvadomis. Dėl mažo vartotojų skaičiaus siūloma uždaryti 6 struktūrinius padalinius (kaimo bibliotekas) Rinkuškiuose, Šukionyse, Ramongaliuose, Pučiakalnėje, Ančiškiuose ir Anglininkuose.
Vietoj uždaromų šių bibliotekų yra suformuoti 6 mobilūs maršrutai: Biržų (30 km, aptarnaus miesto viešosios bibliotekos bibliotekininkė), Juostaviečių (16,7 km, aptarnaus Juostaviečių bibliotekininkė), Nemunėlio Radviliškio (25 km, aptarnaus Nemunėlio Radviliškio bibliotekininkė) ir trys Vabalninko (34,5; 41; 18 km, aptarnaus dvi Vabalninko bibliotekininkės).
Bibliotekos automobilis, vairuojamas bibliotekos vairuotojo, vieną kartą per mėnesį kartu su aukščiau išvardintomis bibliotekininkėmis, kurios pagal skaitytojų poreikius suformuoja taip vadinamą išvežamų knygų lagaminą, vyksta konkrečiu maršrutu sustojant nustatytoje vietoje, pavyzdžiui, bendruomenės namuose. Bibliotekininkas, dirbantis savo mikrorajone ir puikiai pažįstantis savo vartotojus, gali užsukti ir pas juos į namus, jei vartotojas nėra pajėgus atvykti į sustojimo vietą.
Per metus tokių maršrutų planuojama 72, tai yra šeši maršrutai po vieną kartą per mėnesį. Ir tai nėra jokia naujiena – šiuo metu biblioteka turi 9 išdavimo punktus, veikiančius panašiu principu: tam tikro mikrorajono bibliotekininkas, suformavęs knygų lagaminą, vyksta į vietovę, kurioje nėra bibliotekos. Pavyzdys – Parovėjos bibliotekininkė, kuri vieną kartą per mėnesį su knygų lagaminu vyksta į Būginius. Beje, dažnu atveju tai daro pats bibliotekininkas savo automobiliu, naudodamas savo kuro sąnaudas – tai yra darbuotojo savanorystės pavyzdys. Šie bibliotekininkai taip pat užsuka pas gyventojus į namus, jei yra toks poreikis.
Taigi, jei bus uždarytos 6 kaimo bibliotekos, vietoj jų pasiūlysime 31 naują knygų išdavimo punktą. Ir tie 9 jau veikiantys punktai išliks, taigi turėsime 40 mobilių punktų. Iš pradžių juos aptarnaus, kaip minėta aukščiau, bibliotekos automobilis ir patys bibliotekininkai savo automobiliu. Ateityje planuojame įsigyti modernų bibliobusą, kokį jau kurį laiką naudoja Pasvalio, Varėnos bibliotekos.
Kitas būdas, kaip gyventojus pasieks knyga ar spauda, tai yra taip vadinama XXI a. knygnešystė. Ši paslauga jau senai yra efektyvi visoje Lietuvoje, tad tai niekaip nėra susiję su knygnešio Jurgio Bielinio bibliotekoje dirbančių bibliotekininkų išsigalvojimu. Knygnešystės principas, veikiantis iki šiol, labai paprastas: bibliotekos lankytojas, pasiėmęs knygą ar periodikos leidinį sau, tuo pačiu paima ir kitam šeimos nariui, kaimynui, draugui, kolegai, negalinčiam atvykt į biblioteką. Štai ir visa taip smagiai spaudoj eskaluojama „balanos gadynė“.
Jonas Mekas juo Biržuose kilusiu susidomėjimu irgi greičiausiai anapus yra patenkintas. Tris metus trukęs bibliotekos bendravimas su menininku, per tą laiką atlikti darbai bei gautas J. Meko archyvas byloja apie tikimybę, o galbūt jau būtinybę Biržuose turėti pasaulyje garsų menininką įprasminančią instituciją. Bibliotekoje siūloma steigti atskirą struktūrinį padalinį tuo skambiu, visus bauginančiu pavadinimu – centras, kuriame dirbtų tie patys žmonės, dirbantys J. Meko klausimais iki šiol nuo 2016 m. Taigi – jokių papildomų etatų. Paradoksalu - spaudoj skaičiuojami bent jau dabar neplanuojami steigti etatai, kai bibliotekos darbuotojai J. Meko archyvą tvarkė ir visus kitus darbus, susijusius su juo ir jo broliu Adolfu Meku, atliko beveik savanoriškais pagrindais...
Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centrui studentų ieškot nereikia - reikia plėsti savo požiūrį. Gautas J. Meko archyvas (ir ne tik „kepurė“, filmavimo kamera ir keli laiškai) jau sulaukė tyrinėtojų, nors nei vienas jų nebuvo tas tikrasis studentas, kokį mes siaurai įsivaizduojame. Sausį laukiame atvykstant japonų žurnalistų – jie domėsis J. Meko atsiųstu archyvu, lankys Semeniškius, Biržus, po to apie tai rašys Japonijos žurnalui, skirtam Baltijos šalims. Ir mūsų rajonas atsiranda tame užsienietiškame žurnale kaip vienas iš Lietuvos lankytinų kultūros objektų. Štai ir pavyzdys, kas yra tos studijos. Tiksliau, tik vienas iš pavyzdžių.
Pavadinimas - palikimo studijų centras - irgi nėra Biržų bibliotekininkų išsigalvojimas. Tokiu pat pavadinimu egzistuojančius darinius, įprasminančius skirtingas asmenybes, galima rasti visai arti – Panevėžio, Rokiškio bibliotekose. Žinia, tai irgi nėra akademiniai miestai. Bet jie greičiausiai studentavimą suvokia kaip mokymąsi ir tyrinėjimą visą gyvenimą. Savo mąstymą mums tereikia nukreipti šiek tiek toliau už Raubonių sankryžos, kur prasideda žemės ir jūros keliai į Lietuvos ir pasaulio didmiesčius... Nesiūlome visiems pamėgti Meko. Tačiau jo paneigti Biržuose jau nebegalima.
Ir trumpo paaiškinimo pabaigai: šiuolaikinė biblioteka buria bendruomenę, tačiau bendruomenė kuria biblioteką. Jei, būdamas tam tikros vietovės gyventojas, nelankai bibliotekos, jei joje neskaito ar kitomis paslaugomis nesinaudoja tavo šeimos nariai, ar esi labai sąžiningas kultūros puoselėtojas, pasisakantis už kultūros išsaugojimą kaime? Jei nesi kūrėjas, ar gali būt tik aršus statistinis griovėjas?
Gruodis – mistinis laikas prieš didžiąsias metų šventes. Jis galbūt ne visada suteikia progą daryti gerą, bet jis visuomet palieka galimybę nedaryti nieko blogo.
Skaitančiai ir kuriančiai mūsų bibliotekos tinklo – miesto ir kaimo – bendruomenei siunčiame J. Meko linkėjimus: „Būkite geri vieni kitiems ir prisilaikykite dešimt Dievo įsakymų“.