Esame sutverti, jeigu ne valstybės, tai bent kaimyno reikalus tvarkyti?

„Biržiečių žodžio“ nuotr.
Feliksas Grunskis
Dabar Lietuvoje gerų naujienų dienos. Tik spėk džiaugtis, kas atsitiks, jeigu tą ar aną išrinksime. Neliks žvyrkelių! Kiekvienas miestas turės savo baseiną! Pensijos bus europietiškos! Vidutinis atlyginimas bus beveik, kaip Seimo nario!.. Ko tada į tą Seimą eiti?! Aišku, ne dėl pinigų! Tam, kad Lietuvai būtų geriau!

***

Tačiau taip nebūna ir nebus, kad visiems būtų gerai. Kiekvienam žmogui būna prastų dienų. Ir visai nesvarbu, kad valdžia auksinė. Štai anam piliečiui tarsi nieko netrūko, bet į užsienį išrūko. Darbą gerą turėjo ir turtų nemažai buvo susikrovęs. Matyt, pabodo geras ir užtikrintas gyvenimas tėvynėje. Kaip toje dainoje: geriausi tie kalnai, į kuriuos dar nebuvai užkopęs? Valdžia gražiais, bet tuščiais žodžiais sugrįžti kvietė. Tačiau tik karantinas išvykėlį į Lietuvą parvijo.

***

Visko šioje žemėje būna. Atsitinka, kad doras ir ištikimas vyras vieną gražią dieną palieka žmoną ir išeina pas kitą. Būna, kad ir moterims nei iš šio, nei iš to, ypač apsiniaukusiomis dienomis svetimi vyrai pradeda atrodyti protingesni nei savi. Visko būna. Tačiau niekas dėl to orų nekaltina. Ir ant valdžios dėl savų sutuoktinių paklydimų ant valdžios nešaukia. Suvokia: kokią valdžią po rinkimų turėsime, šie dalykai nesikeis. Gal todėl mūsų padangėje rinkėjų aktyvumas menkas?

***

Apskritai, mūsų požiūris į valdžią kažin ar kada nors pasikeis. Mes į bet kokią valdžią žiūrėjome ir žiūrėsime kritiniu žvilgsniu.

Ką nors valdžios vyras ar moteris padarė ar pasakė, mes tuoj puolame sakyti: jeigu aš būčiau premjeras..., aš prezidento vietoje..., aš ministro kėdėje sėdėdamas taip nedaryčiau... Daugelis iš mūsų gali į miltus sumalti ne tik ministrus, bet ir visą Seimą, Saugumo departamentą, kitas specialiąsias tarnybas. Tikrai: davė 200 eurų už dyką, o kodėl ne 300 ar 500 eurų?! Sėdėdami ant sofos puikiai sugebame valdyti valstybę. Nėra užginta ne tik mintyse, bet iš tiesų visą valstybę valdyti! Juk kandidatams į Seimą nėra mokslo cenzo. Niekas net sveikatos netikrina. Galėtų ir šiemet būti ne tūkstantis su trupučiu, o kelios dešimtys tūkstančių kandidatų? Būtų rimtesnių debatų.

***

Tačiau būti aukštybėse nėra lengva. Ten, esi priverstas gyventi tarsi vėjų pagairėje. Visi žiūri, vertina. Dėl kiekvieno neatsargaus žingsnio ar žodžio parašys, parodys, nufotografuos. Šapelio sau, nors ir blogai padėto, negali pasiimti. O tiek daug visokių pagundų. Negali vyras baliuje nei žmoniškai prisilupti, nei prie svetimos moteriškės atsisėsti. Patinkančios panos paaukštinti tarnyboje negali, nors ir tautos mandatą turi. Apskritai, valdžioje būti nieko gero. Gal tik kanceliarinės priemonės už dyką. Bet prieš rugsėjį juk visuose prekybos centruose rašiklius parduoda už pusę kainos. Sunku į šiltas vietas patarėjais ar laisvo oro direktoriais įtaisyti draugus ir gimines. Nevalia savų interesų supainioti su taip vadinamais viešaisiais interesais. Pasielgsi neatsargiai, visi, kas netingės, badys pirštais.

***

Gali atrodyti, kad tai tik pramanai. Mažai kam rūpi valdiški reikalai. Anądien vienkiemio seneliai susikibo dėl vieno ministro poelgio. Bobutė prie dieduko pristojo, jog jis pasakytų savo nuomonę: ar ministras turėtų atsistatydinti dėl to, kad nupirko greitųjų testų priemonių tris kartus brangiau nei už tuos pačius testus mokėjo kiti? Diedukas puolė bobutę auklėti: „Na, balandėle, koks tau skirtumas, kas valdys ministeriją?! Nuo to tavo vištos daugiau kiaušinių dėti nepradės!“ Nuliūdo senelė dėl senelio priekaištų. Tiek tepasakė: „Beveik pusę amžiaus su tavimi nugyvenau ir net neįtariau, kad tau valstybės reikalai nerūpi“.

***

Nereikėtų senoliams krimstis dėl skirtingų požiūrių į valstybės ir pasaulio santvarką. Tai demokratijos pasireiškimas. Visiems viskas rūpi. Kai kurie gal to net nesuvokia. Vieni dėl kokios politinės naujienos nuo galvos plaukus raunasi, o kiti – tyliai naktimis dūsaudami lovose vartosi. Visiems svarbu, kas bus ne tik savos, bet ir tolimiausios valstybės valdovas. Stos prie vairo geresnis žmogus, mažiau pinigų pasaulyje bus ištaškyta ginklams. Prasimuš kaimyninėje šalyje į viršininkus koks tironas, pradės skriausti saviškius. Ir nieko tokiam, iki dantų ginkluotam, negalėsime padaryti.

***

Ankstesniais metais JAV bandė pasaulyje tvarką daryti. Kad visiems, kaip Amerikoje, gyventi būtų gera. Tačiau ir galingoji bei turtingoji Amerika rankas nuleido. Mat pasaulis už Ameriką didesnis. Kai kuriose vietovėse gyvenantys žmonės nenori labai gerai gyventi. Į JAV nori nuvažiuoti ir ten gerai gyventi, o savoje valstybėje susigalvoja kitokių, nei laisvoji rinka su sveika konkurencija, vertybių. Toks tas pasaulis.

***

Tačiau ne vienam iš mūsų kartais, kaip tai bobutei, užeina begalinis rūpestis dėl pasaulio tvarkos. Tačiau pasaulis didelis, tad pradedame stebėti, kad nė plaukas nuo kaimyno galvos be mūsų žinios nenukristų. Jeigu kas patars: pirma pasižiūrėk į save! Nežiūrėkite! Niekada to nereikia daryti! Svarbiau žiūrėti, ką kiti veikia ir juos už tai koneveikti. Dėl mokslui nežinomų priežasčių vos ne kiekviename iš mūsų retkarčiais atsibunda didesnis ar mažesnis valdovas. O ką padarysi, kad mus tokius, o ne kitokius gamta sutvėrė?!