Dvasininko mintys

Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos vik. kun. Normundas Figurinas.
Mt. 25, 14 - 30
,,Tas, kuris gavo penkis talentus, tuojau nuėjęs ėmė verstis ir pelnė kitus penkis. Taip pat kuris gavo du talentus, pelnė kitus du. O kuris buvo gavęs vieną, nuėjo, iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus.”

Apie mūsų išnaudotus ir užkastus talentus. Sekmadienio Dievo žodis kalba apie apyvartą. Pasaulietiniais terminais tariant apyvarta yra pinigų kiekis gautas už pardavimus ir paslaugas. Žmogus visuomet rizikuoja, žengia į nežinomybę pradėdamas verslą ir investuodamas savo lėšas, tačiau tik tokiu būdu jis gali sužinoti ar tai atneš geras pajamas. Dažniausiai gerai viską apsvarsčius ir pasirengus tokios investicijos pasiteisina su kaupu.
Jaunuoliai baigdami mokyklą visuomet žengia į didesnę nežinomybę dėl ateities: studijų, darbo, pragyvenimo. Tačiau tik drąsiai rinkdamasis, kas tau širdyje miela ir tave pakylėja gali jaustis laimingas. Tik užtikrintai žengdamas į nežinomybę, nebijodamas suklysti gali atrasti save, savo geriausią gyvenimo versiją.
Kurdami šeimą niekada iki galo negalime pažinti savo antrosios pusės, nes kiekvienas žmogus yra autentiškas ir nepakartojamas, apdovanotas įvairiausiais talentais ir neišvengiamai turintis netobulumų, bet įsimylėjusi pora žvelgia į širdį, žvelgia ir mato neatskiriamą judviejų gyvenimą, nors ir supranta, kad bus daug sunkumų ir išbandymų, bet trokšta būti kartu ir taip pasiekia šeimos laimę.
Šie pavyzdžiai mus patikina, kad Evangelijos žodžiai apie panaudotus talentus, apie tikrai gyvenamą gyvenimą yra ir šiandien labai aktualūs. Kiekvienas žmogus yra kviečiamas atrasti savo gyvenimo kelią, žengti juo drąsiai ir su kitais dalintis tuo ką moka geriausiai. Nepasiduokime pagundai ilgiems svarstymams, mąstymams, gyvenimo planų atidėliojimui, sprendimų nepriėmimui, nes mus užvaldys apatija, tariamas saugumo jausmas, bet liūdniausia, kad taip ir nesuprasime kas yra tikras, o ne tariamas gyvenimas. Juk kiekvienas nenaudojamas daiktas ilgainiui praranda savo paskirtį, praranda savo vietą ir yra išmetamas. Taip ir žmogus nedrįstantis nieko nuveikti, nenorintis įsipareigoti, neieškantis savojo pašaukimo tampa ne žmonijos, bet gyvūnijos pasaulio atstovu.