BIČIULIŠKAS POKALBIS: APIE ŠĮ BEI TĄ, NE KAŽIN APIE KĄ

„Biržiečių žodžio“ nuotr.
Feliksas Grunskis
Bandome gyventi tvarkingai. Tik labai sunku tai padaryti, nors yra įvairių mokytojų, kurie už dyką ar atlygį mūsų namuose viską į lentynas gali gražiai sudėlioti. Tik kito sutverta tvarka neilgai trunka. Chaosas vėl paima viršų. Matyt todėl, kad tikrasis pasaulis, sudarytas iš ląstelių ir organizmų, nėra tvarkingas. Kadangi mes esame tos netvarkos dalis, po kiek laiko vėl niekais nueina bandymai gyventi tvarkingai.

BENDRAUJANTYS ŽMONĖS GYVENA ILGIAU?

- Dabar aišku, kodėl tik pirštinėms skirtame stalčiuje tarsi iš niekur atsiranda kojinių, – su palengvėjimu atsiduso bičiulis Stasys.

Nežiūrint sujauktų spintos stalčių, neišeiname žiemą iš namų be pirštinių, neapsiauname skirtingų spalvų kojinių. Vadinasi ir netvarkoje esama tvarkos? Šviesos greitis juk nekinta – šviesa po visatą tuo pačiu greičiu sklinda.

Britų biologas, humanistas, buvęs ilgametis Oksfordo universiteto profesorius Ričardas Dokinsas pastebėjo, kad mūsų genai, siekdami užtikrinti savo ilgaamžiškumą, naudojasi kitais organizmais. Taip ponas Dokinsas, nustatęs geno savanaudiškumą, priėjo prie išvados, kodėl žmonėms svarbu bendrauti su kitais, pasiaukoti dėl kitų.

- Anądien per vieną radiją kažkoks žmonių gyvenimo žinovas tvirtino, kad bendruomeniški žmonės mažiau serga, ilgiau gyvena. Todėl visiems reikia neužsisklęsti, bendrauti, – sutiko Stasys. Ir svarstė: – Tačiau tas profesoriaus Dokinsas juk pasakė, kad bendrystė yra savanaudiška. Kitiems išsakai savo skausmus ir bėdas, pačiam palengvėja. O gal nuo tavo kalbų kitiems galvas skaudėti pradėjo?! Juk yra toks dėsnis, kad niekas iš niekur neatsiranda, niekas niekur nedingsta. Taip ir su mūsų vargais?

KODĖL ILGĖJA EILĖS PAS MEDIKUS

Nežiūrint smarkiai pakrikusio pasaulio arba, kaip dabar madinga sakyti, sudėtingos geopolitinės padėties, žmonių gyvenimo trukmė ilgėja. Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2023-aisiais buvo didžiausia nuo 1958-ųjų. Nuo tada, kai buvo pradėti rinkti tokie duomenys. Ir pernai ta mūsų gyvenimo trukmė siekė 77,43 metų.

- Neblogai. Kažin ar nuo tokių skaičių mūsų SODRAI nepradės galva sopėti?! – nusijuokė bičiulis. – Per tą patį mano jau minėtą radiją vakar kažkoks mokslininkas spėjo: medicinai sparčiai žengiant į priekį, tikėtina, jog pasaulyje jau gimė kūdikis, kuris gyvens 150 metų.

Gal taip ir bus. O gal viskas pasisuks kitaip. Kol kas, kol labiau senstame, tuo labiau ilgėja eilės pas gydytojus.

KODĖL NEŽADA PAILGINTI GYVENIMO

Pasaulyje viskas kinta. Gal vėl užeis vėl kokia pandemija? Baimių įvarys. Juk prisimename, kad prieš ketverius su kaukėmis rinkome Seimą.

- Tačiau skiepais ir kitokiomis priemonėmis žmonija COVID suvaldė, ir dabar, laisvai kvėpuodami einame rinkti naują Seimą, – prisiminė Stasys. Ir nusiminė: – Kiek žiūrėjau šiemečių debatų per televizijas, klausiau kandidatų pasisakymų per radijus, nieko naujo neišgirdau. Tie patys pažadai: mažinti didinimą ir didinti mažinimą. Juk žinoma, kad mažiau ne visada būna gerai, o daugiau ne visada būna kitaip. Žada sutrumpinti eiles pas gydytojus, bet nežada pailginti gyvenimo. Kodėl?

Gal todėl, kad vienas šmaikštuolis yra pasakęs: kad ir kiek būtų būdų išlikti gyvam, būdų neišgyventi yra daug daugiau. Todėl visi kandidatai bijo peržengti sveiko proto ribas ir nežada amžino gyvenimo? Nežada ir pailginti gyvenimo bent iki 100 metų. Gal todėl, kad JAV politikas ir rašytojas Bendžaminas Franklinas kažkada yra pasakęs: visi nori gyventi ilgai, bet niekas nenori būti senas?

Šia pono Franklino išmintimi ir baigėme bičiulišką pokalbį apie šį bei tą, ne kažin apie ką. Taip būna, kad bandai vienu ypu pakalbėti apie skirtingų spalvų kojines, sveikatą, Seimo rinkimus...