Apie pirmininką, pinigus ir tamsius dūmus

Pir­mi­nin­ko rei­ka­lai

Sei­mo pir­mi­nin­ko Vik­to­ro Pranc­kie­čio ver­ti­mas iš po­sto bu­vo pa­krikš­ty­tas mui­lo ope­ra. Ji tę­sė­si ke­lis mė­ne­sius. Ir pa­ga­liau bai­gė­si. Gal pus­me­čiui Sei­mo pir­mi­nin­kas li­ko sa­vo po­ste. Nors jį iš po­sto ver­tė sa­vi – Sei­mo dau­gu­ma. Sei­mo dau­gu­mos va­das Ra­mū­nas Kar­baus­kis gal pir­mą kar­tą per ka­den­ci­ją pri­si­pa­ži­no pra­lai­mė­jęs. Po bal­sa­vi­mo net pa­reiš­kė ne­be­ži­nąs: ar tu­ri Sei­me dau­gu­mą? Ta­čiau ki­tą die­ną tvir­tai pa­reiš­kė, jog dau­gu­ma yra. Tad ki­tų me­tų vals­ty­bės biu­dže­tas ne­va bus pa­tvir­tin­tas be kliū­čių. Pos­te iš­li­kęs Vik­to­ras Pranc­kie­tis, nors nė­ra nei dau­gu­mos, nei opo­zi­ci­jos at­sto­vas, sa­kė rem­siąs Vy­riau­sy­bės pro­gra­mą. Tik tas pro­gra­mos rė­mi­mas kol kas nė­ra tvir­tas.

Pi­ni­gų rei­ka­lai

Sei­mui bu­vo pa­teik­tas ki­tų me­tų vals­ty­bė biu­dže­tas. Kai ku­rie Vy­riau­sy­bės siū­ly­mai dėl nau­jų mo­kes­čių įve­di­mo bu­vo at­mes­ti. Kai ku­rie mo­kes­čiai tik per plau­ką su­lau­kė iš­rink­tų­jų pa­lai­ky­mo. Sei­mo na­riai kai ku­riais klau­si­mais bal­sa­vo taip, lyg kai ku­rie mo­kes­čiai ne­ti­kė­tai iš dan­gas nu­kri­to. Juk ir apie pla­tes­nį ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį kal­bė­ta. Ne kar­tą dis­ku­tuo­ta ir dėl ban­kų ap­mo­kes­ti­ni­mo. Ta­čiau Sei­mo na­riai šių nau­jų mo­kes­čių ne­no­ri. Ta­čiau no­ri pa­da­lin­ti kuo dau­giau pi­ni­gų, ku­rių ne­tu­ri. O kaip ki­taip?! No­ri bū­ti ge­ri ir gra­žūs, nes iki ei­li­nių Sei­mo rin­ki­mų li­ko tik me­tai. Tad kaž­ką tu­rė­tu­me gau­ti. Pen­si­nin­kams šiek tiek pri­dės. Vai­ku­čiams tru­pu­tį dau­giau nu­by­rės... Dar kai kam su­krapš­tys. Iš kur pi­ni­gų trauks? Sei­me jau pri­tar­ta Ak­ci­zų įsta­ty­mo pa­tai­soms, ku­rio­mis ke­ti­na­ma pa­di­din­ti ak­ci­zų ta­ri­fus eti­lo al­ko­ho­liui, ben­zi­nui, ga­zo­liams, kai­ti­na­mo­jo ta­ba­ko ga­mi­niams. Paims. Ir pa­da­lins. Kai kas pirš­tais ro­do, jog daug dau­giau pi­ni­gų yra še­šė­ly­je. Ne pir­mi me­tai į tą še­šė­lį ro­do, tik tas še­šė­lis nie­kaip už uo­de­gos ne­nut­ve­ria­mas.

Gais­ro rei­ka­lai

Aly­tu­je pa­dan­gų per­dir­bi­mo įmo­nė­je ki­lo gais­ras. Ke­lias die­nas ki­lo juo­di nuo­din­gi dū­mai. Gy­ven­to­jams trū­ko in­for­ma­ci­jos apie pa­vo­jų. Gais­ri­nin­kai did­vy­riš­kai grū­mė­si su ug­ni­mi. Žmo­nės gais­ro ge­sin­to­jams au­ko­jo pi­ni­gų, ve­žė val­gy­ti. Val­džia Vil­niu­je ga­na ra­miai į tra­giš­ką gais­rą Aly­tu­je žiū­rė­jo. Ne­ti­kė­jo, jog kiš­kis ga­lė­jo nuo dū­mų už­dus­ti... Da­bar ko­mi­si­jos aiš­kin­sis. Ko­dėl taip at­si­ti­ko? Ko­dėl ap­si­nuo­di­jo kai ku­rie gais­ri­nin­kai, jei­gu vi­sas sau­gos prie­mo­nes tu­rė­jo? Kas bu­vo pa­da­ry­ta ne taip? Kas tu­rė­jo da­ry­ti, bet nie­ko ne­da­rė? Įdo­mu: ar bus ban­dy­ta at­sa­ky­ti, kas lei­do gre­ta gy­ve­na­mų­jų na­mų su­krau­ti ir per­dirb­ti tūks­tan­čius nau­do­tų pa­dan­gų? Ko­dėl tos pa­dan­gos ne­val­do­mai už­si­lieps­no­jo? Pa­dan­gų per­dir­bi­mo įmo­nė­je ne­bu­vo nei dū­mų de­tek­to­rių, nei au­to­ma­ti­nių gais­ro ge­si­ni­mo įren­gi­nių? Juk mū­sų ša­ly­je prie kiek­vie­nos lo­vos val­džios nu­ro­dy­mu tu­ri­me įsi­ren­gę dū­mų de­tek­to­rius? Prit­rū­ko val­di­nin­kų uo­lu­mo? Ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad tra­giš­kų dū­mų aki­vaiz­do­je vi­si tar­nau­to­jai pra­stai at­li­ko sa­vo pa­rei­gas. Bu­vo la­bai pa­rei­gin­gų žmo­nių. Jie tik­ri­no, kad gais­ri­nin­kams at­neš­ti rū­ky­ti la­ši­niai bū­tų iš­rū­ky­ti įmo­nė­je, tu­rin­čio­je li­cen­ci­ją to­kiai veik­lai. Kad vi­si ši­taip, vi­sos ne­lai­mės to­lyn nuo Lie­tu­vos pa­bėg­tų?!