Naujausios
SKAIČIUOJAMOS BRANDUOLINĖS BOMBOS
Praėjus tūkstančiui dienų po karo Ukrainoje, kai ją užpuolė kaimynė Rusija, mūšiams galo nematyti. Karas gali keltis į dar baisesnį lygį. Rusijos Putinas į Ukrainą jau paleido balistinę raketą. Ir žada masinę tokių raketų, galinčių nešti branduolinius užtaisus, gamybą. Tarsi dar mažai turėtume įvairių raketų šachtose, lėktuvnešiuose, bombonešių bazėse, povandeniniuose laivuose... Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenims, 2023-ųjų sausį pasaulyje buvo sukaupta 12 512 branduolinių kovinių galvučių. Įvardintos branduolinį ginklą turinčios valstybės: JAV, Rusija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja ir Izraelis. Kai kurios iš šių minėtų valstybių neigia turinčios branduolinį ginklą, bet tikros padėties nežinome. Ką tik vienas karo reikalų žinovas paaiškino, jog su viena branduoline raketa, trenkus į didmiestį galima užmušti tiek gyventojų, kiek jų gyvena visoje Lietuvoje.
Kodėl visų galvose mintys tik apie karo reikalus? Kodėl mums reikia tiek bombų, kurios gali sunaikinti visus Žemės gyventojus?! Kodėl mums reikia dar labiau ginkluotis?
- Todėl, kad žmonija gyvena pagal senovės romėnų posakį: „Jeigu nori taikos – ruoškis karui“, – pasakė bičiulis Stasys. Ir paaiškino: – Jeigu nori, kad tavęs neužpultų, pasirodyk esąs kietas. Tai vadinama atgrasymo politika. Panašiai, kaip prieš tūkstančius metų vieni kitus baugindavo įsikišę į plaukus plunksnų, kuo baisiau išsidažę veidus. Išeitų, kad ir dabar galvose turime tiek pat smegenų. Pažengėme tik tiek, kad vietoje lazdos turime atominę bombą.
Svarstome, ginčijamės, tačiau taip ir nesuprantame, kodėl žmonės kariauja.
KLAUSIMŲ DAUGIAU NEI ATSAKYMŲ
Matome, kad nuo neatmenamų laikų žmonija kariauja. Sunku suvokti, kodėl vietoje gyvenimo pasirenkama mirtis. Yra įvairių aiškinimų. Sakome, kad Rusija užpuolė Ukrainą, nes taip nusprendė Putinas. Visi sutinkame, kad taip ir buvo. Bet klausimas, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, lieka neatsakytas. Juk rusams nėra ankšta savoje valstybėje, kad reikėtų gvieštis kaimyno teritorijų. Ir kiek naudos iš užimtų miestų, jeigu juos prieš įžengiant tenka paversti griuvėsiais? Kažkoks keistas savanaudiškumas verčia kariauti?
- Savanaudžiais vadinami tokie, kurie tik savo naudos žiūri. Iš dabartinių karų aš nematau, kad kas nors turėtų kokios nors naudos, – savo nuomonę pareiškė Stasys. Jo manymu, karas yra didelė nelaimė visiems karo dalyviams – tiek puolantiems, tiek besiginantiems.
Tad grįžtame prie mūsų smegenų, kurios atrodo nepakitusios nuo tada, kai mes išlipome iš medžio. Tada brūzgynuose knibždėjo įvairiausių pabaisų, kurios tik ir ruošėsi mums sukrimsti. Todėl griebėme kas po ranka papuola ir tvojome bet kam be atodairos. Norėjome, kad gyva būtų tik mūsų tiesa. Kitaip galvojančius bandėme jėga priversti, kad mus vertintų ir gerbtų. Ir dabar panašūs dalykai dedasi?
Nesimato karo pabaigos Ukrainoje. Liejasi kraujas Artimuosiuose Rytuose. Politologai baiminasi, kad Kinija gali pulti Taivaną. Karo kirminas šliaužia per planetą. Koks paukštelis gali tą kirminą sulesti? Kažkada kalbėta ir tikėta, kad yra toks paukštis – taikos balandis. Menininkų jis pavaizduotas su alyvmedžio šakele snape. Balandis – ne tik taikos, bet ir palydimos sielos simbolis. Balandis dar karo ryšininkas bei vestuvių palydovas.
- Balandis – jau nebėra karo ryšininkas. Jo vietą užėmė dronai. Tad paukštis galėtų daugiau pasistengti meilės srityje. Bus meilės, bus daugiau taikos, – tokią išeitį iš dabartinės pasaulio krizės pasiūlė Stasys.
MEILĖ – PASAULIO PAMATAS
Stasio matymą patvirtina ir psichologai. Jie aiškina, kad visų karų priežastis – meilės trūkumas. Mat meilė yra šio pasaulio pamatas. O kur ji dingo? Kas ją ištraukė žmonijai iš po kojų?
Gali būti, kad meilė niekur nedingo. Gal su ja panašiai, kaip su metų laikais. Būna vasaros, rudenys, žiemos, pavasariai. Gamtoje viskas tai sunyksta, tai vėl atsigauna su nauja jėga. Gal ir žmonija savo gyvenime patiria meilės augimo ir meilės nykimo laikus.
Tad vilčių nereikia prarasti. Jeigu meilės reikalai banguoja, tad po nuopuolių ateis pakilimai. Ir gyvensime, kaip balandėliai.
- Gali apie paukštelius svajoti, kiek širdis geidžia, bet neužmiršk, kad po ranka, kaip tam pirmykščiam mūsų protėviui reikia turėti bent pagalį, kad galėtum nuo priešų save ir savo namus apginti, – bičiulišku patarimu skaudžių pasaulio reikalų aptarimą bandė baigti Stasys.
Gal viskas nėra taip blogai. Dabar mes labiau matome tas pasaulio vietas, kur vyksta kovos. Juk pasaulyje turi būti vietų, kur taikoje ir meilėje gyvena milijonai žmonių. Negali būti, kad visas pasaulis skendėtų tamsoje. Tad yra uždegtų žvakių, kurių šviesa išsklaido ir nugali bent dalį pasaulio tamsos. Juk šis pasaulis taip sukurtas, kad naktis keičia dienos. Dabar gyvename tamsesnį laiką. Netrukus šviesa sugrįš ir pradės įveikti tamsą. Tai teikia vilčių. Be jų nebūtų kur dėtis. Sunku būtų gyventi net iki dantų apsiginklavus.
