Naujausios
Filmas
Ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica sukūrė dokumentinį filmą „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“. Šis filmas dalyvavo Amsterdame, viename didžiausių ir įtakingiausių dokumentinių filmų, IDFA festivalyje. Ir laimėjo geriausio filmo apdovanojimą tarptautinėje kategorijoje.
„Visuose amato lygmenyse nugalėjęs filmas yra didžiulis laimėjimas, kuris visapusiškai ištiria vieno žmogaus, vienos tautos ir vieno istorinio momento vaidmenį vis dar besiskleidžiančioje pasaulinės kovos už laisvę ir apsisprendimo istorijoje“, – pranešė žiuri.
„Kita vertus, aš manau, kad šis filmas, kuris pasakoja apie lietuvių tautos duotą laisvės pamoką pasauliui, svarbus ne tik Lietuvai, ne tik buvusioms Sovietų Sąjungos šalims, Rytų Europai ar tik Europai. Jis svarbus visam pasauliui, kaip priminimas, kad drąsa yra svarbiausias ginklas net mažos tautos rankose, pajėgus sugriauti blogio imperiją,“ – sakė režisierius Segejus Loznica.
Šiame filme prisimenama lietuvių tautos kelio į laisvę istorija, apie kurią pasakoja vienas iš nepriklausomybes judėjimo pradininkų – profesorius Vytautas Landsbergis.
Profesoriaus prisiminimus apie to meto įvykius filme papildo unikali, lietuviams dar nematyta, archyvinė medžiaga apie penkerius, be galo svarbius Lietuvos istorijos metus – nuo 1988 metų įvykusio pirmojo Sąjūdžio mitingo iki 1993 metų, kai iš Lietuvos teritorijos buvo išvesta Sovietų armija.
Taigi žinome, kad turime tarptautinio įvertinimo filmą. Tik mes jo dar nematėme. Lietuvos kino teatrų žiūrovams jis bus parodytas tik kitų metų sausį. Būna ir taip, kad galime džiaugtis filmu, kurio dar nematėme.
Knyga
Premjerė Ingrida Šimonytė mus sudomino knyga, kurios dar neparašė. O ketina parašyti knygą apie savotiškus dabartinės Vyriausybės ir kai kurių Prezidentūros patarėjų santykius. Įdomu, labai įdomu. Juk visa Lietuva mato, kad šių institucijų bendravime nėra darnos. Būtų smagu sulaukti šiuose santykiuose daugiau šviesos. Tačiau mūsų smalsumas dar nebus patenkintas. Mat būsimoje rašytoja Ingrida pareiškė: „Apie šį procesą parašysiu knygą, bet tada, kai visi asmenys bus pasitraukę iš pareigų“. Sveiki gyvi! Norėtume, kad viskas būtų paaiškinta čia ir dabar. Tačiau nieko nepadarysi. Gal taip net geriau. Subrandins politikė kūrinį. Tada gal kokį nobelį ar šniobelį laimės?
Siaubūnas?
Pietų Afrikos Respublikoje aptikta nauja COVID-19 viruso atmaina. Ji pavadinta omikron. Pasaulis puolė į paniką. Kai kurios valstybės atšaukė skrydžius į Pietų Afrikos Respubliką ir kaimynines Afrikos valstybes. Įvedė naujų apribojimų. Kai kas šią viruso atmainą praminė siaubūnu, nors iš tikrųjų ne ką mes žinome apie tą omikron. Pranešama, kad šis virusas greitai plinta. Tačiau omikron sukelti negalavimai lyg ir nėra baisūs. Kodėl kilo tokia panika? Gal todėl, kad nieko nėra baisiau už nežinomybę? Mokslininkai didžiausią dėmesį skiria labiausiai pavojingoms koronaviruso atmainoms. Jau turėjome reikalų su alfa, beta, gama, delta atmainomis. Jos ištyrinėtos ir aprašytos. O štai naujoji omikron atmaina dar tyrinėjama. Gal paaiškės, kad ji pati draugiškiausia iš visų? Kažkas yra pasakęs, kad virusas ilgainiui turėtų tapti draugiškesnis. Juk nėra protinga užpulti žmogų ir nužudyti jį, savo šeimininką. Tad yra vilčių, kad nepritrūks graikų abėcėlės raidžių ir sulauksime tokios koronaviruso atmainos, su kuria nebus baisu gyventi? Beje, omikron yra 15-ta graikų abėcėlės raidė, o abėcėlėje iš viso yra 24 raidės. Tad vilčių yra?
Žodžiai
Šiame permainų – mutacijų ir pertrubacijų – pasaulyje galime sulaukti permainų ir kasdieniniame bendravime. Mat taikomasi iš mūsų kalbos išbraukti kai kuriuos žodžius. Pranešama, kad Europos Komisija parengė 32 puslapių rekomendacijas, kurios skatintų mus kitaip kalbėti. Turėtume kalbėti taip, kad neužgautume kitatikių, ribotume kalbose tiesioginių nuorodų į lytį, tautinę priklausomybę, rasę, religiją. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos institucijų darbuotojams siūloma Kalėdų šventes vadinti „šventiniu laikotarpiu“. Neminėti žodžio Kalėdos, nes „žmonių religinės tradicijos ir kalendoriai yra skirtingi“. Patariama atsisakyti kreipinio „ponios ir ponai“ ir pakeisti jį kreipiniu „brangūs kolegos“... Skelbiama, kad šių rekomendacijų tikslas – atskleisti Europos kultūros įvairovę. Tos rekomendacijos nebus privalomos. Vadinasi, kol kas Kalėdas minėti dar nėra užginta. Tačiau nori nenori prieš akis iškyla filmas „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“. Filme viskas baigėsi gerai. Grinčas pavogė kalėdines dovanas, bet Kalėdų nesugebėjo pavogti. Pranešama, kad ir Europos Komisija savo rekomendacijas atšaukė, dokumentą tobulins. Gal minėtą filmą pasižiūrėjo?
Pokyčiai
Pasaulis keičiasi. Taip turi būti, nes taip buvo ir taip bus.
Prisiminkime, kaip rašė Maironis eilėraštyje, kuris buvo išspausdintas laikraštyje „Aušra“ 1895 metais:
„Mainos rūbai margo svieto:
Silpnas kelia, tvirtas griūva;
Nebijokim vargo kieto,
Juk be jo galiūnai pūva!“
Tiko šis posmas pasauliui daugiau kaip prieš šimtą metų. Tinka ir šių dienų pasauliui. Vadinasi, nieko naujo po šia Saule?
