Mudu su bičiuliu Stasiu daug dalykų aptarėme. Pažįstami ne kartą klausė, kodėl nutylime, kaip JAV prezidentas Trampas pasaulį, pasiguldęs ant menčių, be gailesčio tranko. Iš valstybių muitais ir grasinimais išmušinėja pinigų Amerikai ir savo giminei. Neaptarinėjame ir Kremliaus Putino elgesio.
NESUPRANTAME VIENI KITŲ?
O ką mes galime Trampui padaryti?! Nebent mišias užpirkti. Su Putinu reikalai dar blogesni. Jam poteriai nepadės. Kremliaus banditui jo popai mišias aukoja, kad daugiau ukrainiečių žemių pavyktų užgrobti. Neaišku, kam jam tų žemių reikia?! Jau net Trampas Putino nesupranta. Stebisi, kas tam Kremliaus vaikinui pasidarė, kad nesiliauja žudyti ukrainiečių?! Taigi: mes Trampo nesuprantame, Trampas Putino nesupranta. Pasaulis dabar toks, jog vieni kitų nesuprantame. Mudu su Stasiu suprantame, kad bičiuliškomis mudviejų kalbomis pasaulio reikalų pataisyti negalime. Todėl sutarėme nuo politikos kuo toliau pasitraukti. Kad širdims būtų ramiau. Tačiau šiais laikais nuo politikos toli nepabėgsi. Po antklode nepasislėpsi.
– Gal todėl, kad su visomis bėdomis einame gulti, vis daugiau žmonių skundžiasi nemiga, – pastebėjo Stasys.
NEPAVYKSTA ŽMONIŠKAI IŠSIMIEGOTI?
Panašu, kad su miegu turime labai rimtų reikalų. Medikai sako, jog greitėjant gyvenimo tempui, veikiant visokiems stresams, vis daugiau žmonių skundžiasi miego sutrikimais.
– Skaičiau viename žurnale, jog prieš 200 metų žmonės miegodavo 11 valandų, o dabar mums jau užtenka 6-7 valandų, – pasakė Stasys. Ir svarstė: – Tiek visko norime pamatyti, nuveikti, todėl miegui lieka vis mažiau laiko? Taip įsitaisome nemigą, kuriai įveikti jau vaistų reikia.
Aiškinama, kad nėra sveika miegoti ne tik per trumpai, bet ir per ilgai. Nors be rūpesčių gyvena ne tik kai kurie trumpamiegiai, bet ir ilgamiegiai. Nesuka galvos dėl miego, jeigu gerai išsimiega, nei taip vadinami vieversiai, nei pelėdos. Tačiau dėl nakties miego patariama dieną galvos nepamesti. Privaloma pasidarbuoti fiziškai. Prieš padedant galvą ant pagalvės reikia atsižengoti nuo neišspręstų galvosūkių. Pasakyti sau: rytas – protingesnis už vakarą.
– Lengva pasakyti, tik nėra lengva padaryti. Yra buvę, kad po „Žalgirio“ varžybų, kol užmigau, mintyse suskaičiavau gal tris tūkstančius avių, – juokėsi Stasys.
Išsiaiškinome, jog miegas – dalykas rimtas. Tik nereikia dėl jo eiti iš proto, nes taip ne juokais galima įsitaisyti nemigą. Todėl nuo miego pakreipėme kalbą apie orus.
ORAI NESILIAUJA STEBINTI
Šių dienų orai tokie, jog juos galime aptarinėti nuo ryto iki vakaro. Kelias pavasario savaites dejavome, jog trūksta lietaus. Tad Šiaurės Lietuva vieną dieną viso mėnesio normą lietaus gavo. Vieniems pasodintos bulvės paskendo, o kiti negali įeiti į dirvą bulviasodžio pradėti. O Pietų Lietuvos kai kuriuose rajonuose – sausra.
– Gal suvalkiečiai mažiau už aukštaičius dėl lietaus dejavo, todėl mažiau jo ir gavo? – bandė pokštauti Stasys. Ir pasitaisė: – O smarkių pavasario šalčių visa Lietuva, nepriklausomai nuo aimanų, patyrė.
Sodininkai ir daržininkai skelbia, jog žiaurios pavasario šalnos pražudė apie 80 nuošimčių šių metų derliaus. Gali būti, kad patys dėl to kalti.
– Kai kurie ūkininkai bulves ir svogūnus pasodino kovą. Tačiau net užklotos daržovės nuo šalčių nukentėjo, – sakė Stasys. Jo nuomone, vis dar bandome su gamta kariauti ar ją pergudrauti.
Iš tiesų, teko matyti, jog senoviniai lietuvių sodai tik gegužės pabaigoje pražydo. O mes klimato šiltėjimo apžavėti vos ne bananus pradėjo auginti.
– Kai kas nors nutinka labai gero, reikia per daug nesidžiaugti, nes nežinai, kas po tuo gerumu slypi, – galvą palingavo bičiulis.
ESAME PER DAUG PATIKLŪS?
Tačiau, kad ir kokie atsargūs būtume, sunku neužlipti ant kieme numesto grėblio. Kodėl?
– Vienoje knygoje perskaičiau, jog nėra tokios nesąmonės, kurios tikrumu galima įtikinti bent vieną žmogų. Dabar matome, kad politikai savo nesąmonėmis priverčia patikėti milijonus, – vėl prie politikos sugrįžo Stasys.
Taigi. Sugrįžome prie to, apie ką kalbėti buvome pradėję. Ir žadėjome nekalbėti. Tačiau nuo politikos visiems galvos sukasi. Tai įrodo, kad žemė nėra plokščia, o apvali ir sukasi apie savo ašį?
– Esu pastebėjęs, jog ilgai žiūrint į tekančią upę, po kurio laiko pasijunti plaukiantis upe pasroviui, – filosofine įžvalga sublizgėjo bičiulis.
Po tokios išminties, nebėra ko ir pridurti. Esame maži šapeliai, nešami spartaus gyvenimo.