Biržuose – ilgesnės dienos
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Skelbiama, kad birželio 22 dieną Vilniuje dienos ilgumas – 17 valandų ir 18 minučių. O tą pačią dieną Biržuose – 17 valandų ir 40 minučių.
Taigi – dienos ilgumu nušluostėme nosį visai Lietuvai. Ir smagiausia, kad niekas šiame reikale mūsų, kad ir kaip norėtų, aplenkti negali. Neblogai. Galime švęsti Jonines. Jeigu kam labiau patinka – Rasas.
Gal nėra labai svarbu ką švęsti? Svarbu – švęsti taip, kad būtų Šventė. Šoksime, dainuosime, kopuliausime, paparčio žiedo ieškosime, vainikėlius plukdysime… Ir svarbiausia: Švento Jono naktyje Jonus ir Janinas sveikinsime.
TURIME DAUG VARDUVININKŲ
Lietuvoje priskaičiuojama apie 27 tūkstančiai Jonų ir apie 21,5 tūkstančio Janinų. Kadangi Joninės dar vadinamos Rasomis, tai turime pagarbinti ir Rasas. Mūsų šalies padangėje jų priskaičiuojama apie 14 tūkstančių. Iš tikrųjų, Rasos vardadienius švenčia vasario 25 dieną. Tačiau juk neužginta jas apkabinti ir trumpiausią vasaros naktį?! Vadinasi, turime kelias dešimtis tūkstančių varduvininkų.
– Įdomu, kodėl žmonės švenčia vardines, o ne pavardines? – juokais paklausė bičiulis Stasys.
Pabandėme pasiaiškinti. Teisiškai asmens tapatybei svarbus tiek vardas, tiek pavardė. Pagal vardą mus atpažįsta artimieji, draugai. Visi, kas mus pažįsta. Pavardė dažniausiai pasako kurioje šeimoje esame gimę. Vardas – mus išskiria iš kitų, o pavarde dalinamės su visais giminaičiais. Nors dabar tiek vardą, tiek pavardę galima be didelių vargų pasikeisti.
– Tačiau vardus mums suteikia tėvai, įdėdami į vardą tam tikrą prasmę, – pastebėjo Stasys. Jo manymu, nelabai gražu eiti prieš tėvų valią ir vardą keisti.
Gal ir nėra gražu. Tačiau skelbiama, jog kasmet apie 50 tūkstančių amerikiečių pasikeičia savo vardus. Keisdami vardą, bando pakeisti įvaizdį?
VARDŲ SUTEIKIMO REIKALAI
Ankstesniais metais Lietuvoje kūdikiams greta pasaulietiško vardo būdavo pridedamas kokio nors šventojo vardas. Kad šventasis taptų žmogaus gyvenimo globėju, sergėtoju nuo bėdų, kone angelu sargu. Apskritai, kiekvienas vardas turi savo reikšmę. Štai vardas Jonas yra kilęs iš hebrajų kalbos. Reiškia, kad šio vardo turėtojas yra Dievo išklausytas, palaimintas. Jono vardas ne kartą minimas Biblijoje. Šį vardą turėjo maždaug 200 šventųjų. Vardai dažnai turi slaptas reikšmes. Yra net paveldimi iš protėvių.
– Gal taip kažkada buvo, gal taip turėtų būti, gal dar kai kur taip yra. Iš tikrųjų dabar – vardų margumynas, – pastebėjo Stasys. – Vaikams suteikiami serialų herojų, artistų, dainininkų, politikų, net vietovių, kuriose jie buvo pradėti, vardai.
Ar vienaip, ar kitaip vardai suteikti. Juos turime. Vardu prisistatome kitiems, palaikome santykius. Pavadinti vardu pasijuntame reikalingi, žinomi. Psichologai tvirtina, jog savo vardo girdėjimas aktyvina smegenų veiklą ir skatina pasitikėjimą. Mūsų vardas – pirmasis žodis, kurį išmokstame atpažinti. Mes norime žinoti vardo suteikimo istoriją. Norime girdėti kur kas sudėtingesnę savo vardo istoriją, o ne paprastą tėvų atsakymą, kad vardą kažkur išgirdo ar perskaitė. Todėl patiko, ir davė kūdikiui.
VARDAI KALBA APIE MUS PAČIUS
Vardų reikalų žinovai tvirtina, kad požiūris į savo vardą šį bei tą pasako apie mūsų savigarbą. Pasirodo, žmonės, kenčiantys dėl menkos pagarbos sau, nemėgsta savo vardo lygiai taip pat, kaip savęs paties. Išeitų, kad savigarba ir kitų pagarba mums daug lemia, kaip stipriai branginame savo vardą.
– Mano vienas pažįstamas turi susigalvojęs sau naują vardą. Dokumentuose jis nėra parašytas. Tačiau visus išmokė kreiptis į jį tuo nauju vardu. Ir jam gerai, ir pažįstamiems gerai, – vieną istoriją vardo klausimu prisiminė bičiulis.
Mokslininkai nustatė, jog girdėdami ir matydami parašytą savo vardą jaučiamės svarbesni. Labiau norime, kad į mus kreiptųsi vardu, o ne pavarde.
Įdomių istorijų žinome apie vardų suteikimą. Štai Ispanijos uostamiestyje Malagoje yra paprotys duoti vaikams kuo daugiau vardų. Neva su daugiau vardų vaikas gaus daugiau talentų ir sėkmių. Pavyzdžiui, Malagoje ten gimęs tapytojas Pablo Picasso iš tiesų buvo Pablo Diego José Francisco de Paulo Juano Nepomuceno Maria de los Remedios Cipriano de la Santissima Trinidad Ruiz Picasso.
– Ir panašu, kad pavyko. Visi žinome Pablą Pikasą. Nebūtų gavęs Pablo vardo, gal nebūtų išmokęs piešti?! – linksmai atsiliepė Stasys.
MADOS NUEINA IR SUGRĮŽTA
Su vardais, kaip su madomis. Madingi vardai ima ir pasidaro nebemadingi. Normalu, nes populiariųjų vardų savininkai, girdėdami, kad ir kiti turi tokius pat vardus, neteka dalies savitumo ir malonumo.
– Pažįstamas Petras prieš kelis dešimtmečius apie savo vardą yra šmaikščiai pasakęs: Petrų, kaip šunų! – nusijuokė Stasys.
Jau buvome išsigandę, kad populiarumo netenka Petro, Povilo, Jono vardai. Valdžios net kėsinosi Jonines išbraukti iš valstybinių švenčių sąrašo. Tačiau Jono vardas sugrįžta. 2025 metais 182 naujagimiams buvo suteiktas Jono vardas. Tad Jono vardas pernai buvo trečias pagal populiarumą vardas, po Marko ir Beno.
Mums dabar viską patinka matuoti šimtmečiais. Štai suskaičiuota, kad per šimtą metų – nuo 1925 iki 2025 metų – Lietuvoje Jono vardas buvo suteiktas 84760 kūdikių. Tad šį prieššventinį rašinį baigiame šventiniais šūkiais: Tegyvuoja Jonai! Tegyvuoja Joninės!