Erdviame baldų salone didelis stalas gali atrodyti proporcingas ir net gana kompaktiškas. Pastačius tą patį baldą namuose paaiškėja visai kas kita: kėdę tenka stumti iki pat sienos, praėjimas į virtuvę susiaurėja, o norint praleisti sėdintį žmogų reikia prašyti jo pasitraukti.
Renkantis valgomojo stalą vienas svarbiausių matmenų iš tiesų priklauso ne pačiam baldui. Reikia įvertinti, kiek laisvos vietos liks aplink jį. Ir tai – tik pradžia. Stalo forma, kojų konstrukcija, plotis bei šeimos įpročiai gali lemti, ar gražus pirkinys taps mėgstamiausia namų vieta, ar kasdieniu nepatogumu.
90 centimetrų taisyklė gali išgelbėti nuo brangios klaidos
Prieš ieškant konkretaus modelio pirmiausia verta išmatuoti patalpą. Praktinėse valgomojo planavimo rekomendacijose dažnai siūloma tarp stalo krašto ir sienos ar kito baldo palikti apie 90 cm. Tokia erdvė leidžia atitraukti kėdę ir patogiau atsisėsti. Jeigu už sėdinčių žmonių yra pagrindinis praėjimas, komfortiškiau turėti maždaug 110–120 cm.
Paprastas būdas pasitikrinti dar prieš perkant – ant grindų dažymo juosta pasižymėti būsimo stalo kontūrus. Tuomet aplink „stalą“ pastatykite turimas kėdes ir pabandykite jas atitraukti. Rezultatas gali gerokai pakeisti pirminį pasirinkimą.
Keturi, šeši ar aštuoni žmonės? Skaičiuokite ne kėdes
Gamintojo nurodymas „stalas šešiems“ dar nereiškia, kad prie jo šeši suaugusieji visada jausis vienodai patogiai. Tam įtakos turi ir kėdžių plotis, ir stalo kojos. Planuojant vietas galima orientuotis į maždaug 60 cm stalo krašto vienam žmogui. Vadinasi, 180 cm ilgio stačiakampio stalo ilgojoje pusėje trys žmonės teoriškai gauna po 60 cm, tačiau jeigu stalo kojos įtrauktos gerokai į vidų arba pasirenkamos plačios kėdės su porankiais, realios vietos gali likti mažiau. Verta tikrinti ne tik bendrą stalviršio ilgį, bet ir atstumą tarp stalo kojų.
Apvalus stalas mažoje erdvėje gali turėti pranašumą
Stačiakampis stalas nėra automatinis pasirinkimas kiekvienam valgomajam. Ilgoje, siauresnėje patalpoje tokia forma paprastai atrodo natūraliai, tačiau kvadratinėje ar nedidelėje erdvėje verta apsvarstyti apvalų stalą. Jis neturi kampų, todėl aplink jį judėti gali būti lengviau, o visi sėdintieji natūraliau mato vienas kitą. Yra ir kita įdomi alternatyva – ovalus stalas. Jis išlaiko dalį stačiakampio stalo privalumų, tačiau dėl užapvalintų galų vizualiai gali atrodyti lengvesnis. Forma turėtų sekti ne madą, o kambario geometriją ir žmonių judėjimo trajektorijas.
Stalo aukštis atrodo smulkmena – kol prie jo nepraleidžiate dviejų valandų
Daugumos standartinių valgomojo stalų aukštis yra maždaug 71–76 cm, o dažnai sutinkamas apie 74–76 cm aukštis. Tačiau daug svarbesnis yra stalo ir kėdės santykis. Tarp kėdės sėdimosios dalies ir stalviršio apačios paprastai rekomenduojama palikti maždaug 25–30 cm. Čia gali atsirasti problema perkant stalą ir kėdes atskirai.
Storas stalviršis arba po juo esantis masyvus rėmas sumažina erdvę kojoms. Kėdės su porankiais savo ruožtu gali nepalįsti po stalu, todėl prieš užsakant verta žinoti ne tik stalo aukštį iki stalviršio viršaus, bet ir aukštį iki žemiausios konstrukcijos dalies po juo.
Išskleidžiamas stalas išsprendžia problemą, bet su viena sąlyga
Jeigu kasdien prie stalo valgo keturi žmonės, o dešimties svečių sulaukiama kelis kartus per metus, milžiniškas stalas visus metus gali būti nereikalingas. Tokiu atveju praktiškas sprendimas – išskleidžiamas modelis. Visgi, matuojant patalpą reikia vertinti visiškai išskleisto stalo dydį. Jeigu prailginus stalą jo galas beveik atsiremia į sieną arba nebegalima atitraukti kėdžių, papildomos vietos teoriškai yra, praktiškai – ne. Prieš perkant taip pat verta išbandyti patį mechanizmą. Jeigu stalą dažnai reikės transformuoti vienam žmogui, sudėtingas ir sunkus mechanizmas ilgainiui gali erzinti.
Medžiagą rinkitės pagal gyvenimą, o ne vien interjero nuotrauką
Natūralus medis vertinamas dėl ilgaamžiškumo ir išskirtinės tekstūros, tačiau skirtingos apdailos reikalauja skirtingos priežiūros. Stiklas vizualiai neapsunkina patalpos, tačiau ant jo gerai matomi pirštų atspaudai. Keraminiai ir kiti šiuolaikiniai paviršiai gali būti praktiški intensyviai naudojamuose namuose, tačiau kiekvieno konkretaus gaminio savybes verta tikrinti atskirai. Šeimai su mažais vaikais kriterijai gali būti visai kitokie nei žmogui, kuris prie stalo daugiausia vakarieniauja savaitgaliais, todėl prieš renkantis spalvą verta savęs paklausti: kas prie šio stalo vyks kasdien?
Jeigu čia bus valgoma, dirbama kompiuteriu, ruošiamos pamokos, piešiama ir savaitgaliais susirenka draugai, praktiškumas turėtų būti bent toks pat svarbus kaip dizainas. Geras valgomojo stalas gali tarnauti daugybę metų, todėl jį renkantis verta pradėti ne nuo baldų katalogo, o nuo matavimo juostos. Išmatuokite patalpą, palikite vietos kėdėms ir praėjimams, suskaičiuokite realiai reikalingas vietas ir tik tada rinkitės dizainą. Gražiausias stalas yra tas, prie kurio nereikia kasdien laviruoti šonu.
Užs. 18138