
Naujausios
Vienos nuotraukos istorija: „Žmogus planuoja, Dievas juokiasi“
Jei kas nors šiauliečiui Nerijui Kundrotui prieš du dešimtmečius, kai tarnavo misijoje Kroatijoje, būtų pasakęs, jog ateityje taps pedagogu, būtų pasijuokęs į akis. Likimas pasiūlė dar įdomesnį viražą: dabar jis yra misijoje žuvusio draugo Normundo Valterio vardo mokyklos direktorius.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Vežė fotografą
1994 metų rudenį fotografo Tado Dambrausko darytoje nuotraukoje Kroatijoje, prie kontrolės posto pasienio zonoje, stovi trise: Normundas Valteris, Nerijus Kundrotas ir Vidas Zabiela.
Tai buvo pirmoji tarptautinė taikos palaikymo misija, kurioje dalyvavo Lietuvos kariuomenės kariai – tarptautinė Jungtinių Tautų operacija UNPROFOR.
N. Kundrotas puikiai prisimena, kaip buvo padaryta ši nuotrauka. Tąkart karius lankė tuometis krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, dalyvavęs susitikime su Danijos gynybos ministru. Ministrai stovykloje aptarė tolesnius veiksmus – lietuviai į pirmąją misiją važiavo Danijos bataliono sudėtyje.
Fotografas T. Dambrauskas N. Kundrotui pasisakė norįs įamžinti karo žaizdas. N. Kundrotas, būrio vairuotojas, puikiai žinojo teritoriją. Fotografui jis parodė susprogdintus namus, sušaudytą geležinkelio stotį bei traukinį su tebebyrančiais grūdais, snaiperių lizdus. Pagrindinė miesto gatvė, saugantis nuo snaiperio iš vandens bokšto, buvo padengta brezentu.
Poste atskyrimo zonoje ZOS (Zone of Separation), prie Serbijos laikinai užimtos Kroatijos teritorijos, budėjo Normundas Valteris ir Vidas Zabiela, buvo tolimiausias kelionės taškas.
N. Kundrotas prisimena: situacija tuo laiku buvo įtempta. Kroatai siekė atsiimti savo istorines žemes, pasiekti Savos upę, Bosniją ir Hercegoviną. Hrvatska Kostajnica ir Bosanska Kostajnica – miestas, kurį upė dalija į Kroatiją bei Bosniją ir Hercegoviną.
„Pasisekė, kad mūsų misijos metu nieko labai rimto neįvyko. Žinoma, pasišaudymų, pasprogdinimų būdavo“, – sako N. Kundrotas.
Nuotraukų, prisimena šiaulietis, T. Dambrauskas padarė daug, ne visos jos pasirodė viešumoje. Vėliau, kai kariai jau grįžo iš misijos, T. Dambrauskas surengė fotografijų parodą Seime.
Kodėl išpopuliarėjo nuotrauka su trimis savanoriais? N. Kundroto nuomone, dėl N. Valterio žūties. N. Valteris žuvo 1996 metais, patruliuodamas šiaurinėje Bosnijoje NATO vadovaujamos IFOR operacijos metu.
Buvo nubaustas
Trijų karių nuotrauka turi ir istorijos tęsinį. Svečiams išvykus, po savaitės N. Kundrotas sulaukė griežto tuomečio krašto viceministro Jono Gečo papeikimo.
„Mane labiausiai skaudina tai, už ką buvau nubaustas. Papeikimo priežastis – savavališkas pasišalinimas iš tarnybos vietos, – sako N. Kundrotas. – Norint išvažiuoti, reikia prašyti aukštesnio viršininko leidimo. Man reikėjo nueiti pas būrio vadą. Situacija susiklostė taip: Tadui pasakiau, kad be leidimo vežti negaliu. Tuo labiau, kad Tadas, viršila, buvo su civilio rūbais. Jis nuėjo pas būrio vadą ir grįžo apsivilkęs kapitono uniformą. Tuo metu vienintelis kapitonas buvo būrio vadas. Viskas tvarkoje: suderinta. Kai parvažiavome, būrio vadas manęs jau laukė: „Kur tu buvai? Kas tave leido?“
N. Kundrotas iš karinės pusės pripažįsta savo klaidą, bet mano, kad tąkart laimėjo asmeninės vado ambicijos.
Nuotraukoje N. Kundrotas įamžintas su ūsais. Juokiasi, kad ūsai buvo keršto planas tam pačiam būrio vadui. Kariai buvo užsiželdinę barzdas, nes musulmonai labiau vertina barzdotus vyrus. Bet vadas užsispyrė, kad kariai turi atrodyti taip, kaip atvyko į misiją. „O aš atvažiavau su trumpais ūsais! Barzdą nusiskutau, o ilgesnius ūsus pasilikau“, – juokiasi N. Kundrotas. Ūsus nusiskuto iš karto grįžęs namo.
Likimo ironija
Dviejose taikos palaikymo misijose Balkanuose dalyvavęs N. Kundrotas tarnauti Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotųjų pėstininkų batalione pradėjo 1992 metais – buvo priimtas antruoju įsakymu.
Su N. Valteriu susipažino 1994 metais, per pratybas Pabradėje, kuriose dalyvavo kelių valstybių kariai. 85 procentai pratybose dalyvavusių lietuvių rugpjūtį išvyko į misiją.
Ar tuomet karys galėjo bent įsivaizduoti, kad vieną dieną taps savo draugo vardo mokyklos direktoriumi?
„Žmogus planuoja, Dievas juokiasi“, – šia tiesa įsitikino N. Kundrotas. Dar „gilioje jaunystėje“ jis norėjo stoti į karo mokyklą. Kai mamos draugė pedagogė siūlė tapti pedagogu, prieštaravo iš visos širdies: „Ką kalbate? Aš – pedagogas, mokytojas?! Kad ir kaip gyvenimas susiklostys – geriau grįšiu į kolūkį, dirbsiu vairuotoju!“
Ir gyvenimas susiklostė kitaip. Kariuomenė, Lietuvos nepriklausomybė, Savanorių pajėgos, tarnyba Vaidoto batalione, baigta tuometinė Kauno karininkų mokykla. Gavo leitenanto laipsnį, išvyko į misiją. Atėjo laikas stoti į Karo akademiją. Tarnaudamas Rukloje, taikos palaikymo pajėgose, baigė pirmąją studijų pakopą.
Kai kūrėsi Mokomasis pulkas, N. Kundrotas pareiškė norą tęsti mokslus Karo akademijoje, bet negavo leidimo. Nenusileido: įstojo į Šiaulių universitetą, gavo tuomečio kariuomenės vado Jono Kronkaičio palaiminimą mokytis ir įgijo socialinio pedagogo išsilavinimą.
Dar besimokydamas atliko praktiką Lieporių gimnazijoje, kur susipažino su Loreta Tamulaitiene, kartu organizavo vaikams žygius, stovyklas. Kai L. Tamulaitienė tapo dabartinės Normundo Valterio jaunimo mokyklos direktore, N. Kundrotui pasiūlė organizuoti stovyklas šios mokyklos moksleiviams. Savanoriškai dirbti mokykloje pradėjo dar betarnaudamas kariuomenėje. Gimė mintis dėl neformalaus švietimo – mokykloje įsteigė jaunojo kario būrelį, kuris po metų tapo ikiprofesiniu ugdymu.
Mokykloje N. Kundrotas įsidarbino prieš penkerius metus, išėjo į atsargą. Šiemet laimėjo konkursą ir tapo mokyklos vadovu.
Nuo 2012 metų šioje švietimo įstaigoje veikia ekspozicija, skirta žuvusiam kariui. N. Valterio mama, išvykdama į JAV, N. Kundrotui atidavė daug sūnaus daiktų. Daugumą jų N. Kundrotas perdavė Šiaulių „Aušros“ muziejui. Mokyklos ekspozicijoje saugomos kario nuotraukos, juosta, ant kurios N. Valteris buvo susegęs ženkliukus, antsiuvus, liudijančius, kokiose pratybose, misijose dalyvavo.
Jaunimo mokyklai Normundo Valterio vardas buvo suteiktas prieš trejus metus.
Jono TAMULIO repr.
NUOTRAUKA: 1994 metų nuotraukoje – (iš kairės) Vidas Zabiela, Normundas Valteris ir Nerijus Kundrotas. Dešiniame kampe matyti N. Kundroto atvairuoto sunkvežimio durys.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr. repr.
LIKIMAS: Šiaulių Normundo Valtero jaunimo mokyklos direktorius Nerijus Kundrotas prieš porą dešimtmečių negalėjo nė pagalvoti, jog vieną dieną taps mokyklos, pavadintos jo draugo vardu, vadovu.
VADOVAS: Šiaulių Normundo Valtero jaunimo mokyklos direktorius Nerijus Kundrotas rodo ekspoziciją, skirtą buvusiam misijų draugui Normundui Valteriui.
KARYS: Misijose Balkanuose Nerijus Kundrotas tarnavo du kartus.