Naujausios
Tarpukario aerodrome — legendinės asmenybės ir lėktuvai
Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės puskarininkis Alvydas Tamošiūnas kaupia tarpukario aviacijos Šiaulių krašte istoriją. 1931 metais atidarytame Zoknių aerodrome iki okupacijos buvo dislokuotos trys eskadrilės, čia stovėjo garsioji „Lituanica II“, o aerodromui vadovavo žygdarbiais išgarsėję vadai.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Tiko Zoknių gruntas
Pasak A. Tamošiūno, aviacijos raida Šiaulių apylinkėse neatsiejama nuo Pirmojo pasaulinio karo. To meto žinios apie aviaciją Šiaulių krašte — epizodinės.
Ryškesni įvykiai siejami su bermontininkų kovomis, kuomet tarp Radviliškio ir Šiaulių telkėsi nemažai karo aviacijos. 1919 metais Lietuvos kariuomenė kaip karo grobį paėmė apie 30 lėktuvų, bet dauguma jų skraidymui netiko dėl prastos būklės.
Nepriklausomos Lietuvos metais aviacija sparčiai plėtėsi, jauna valstybė ne tik įsigijo orlaivių, bet ir gamino savus ANBO tipo lėktuvus, tad Kauno aerodromas pasidarė per ankštas.
Karo lakūnai ir aviacijos specialistai dėmesį atkreipė į Zoknių dvaro laukus, kuriuose dėl žvyringo grunto nesusilaikydavo vanduo. Čia ir pradėtos statybos. Aerodromas oficialiai atidarytas 1931 metais.
Pasak A. Tamošiūno, Šiauliuose buvo dislokuotos trys eskadrilės. 3-ioji ir 4-oji lengvųjų bombonešių eskadrilės priklausė 3-iai bombonešių grupei, kurios vadavietė buvo įsikūrusi Šiauliuose, o 5-osios žvalgybos naikintuvų eskadrilės, priklausiusios 1-ajai naikintuvų grupei, vadavietė liko Kaune.
Šiauliuose buvo dislokuoti „Fiat Ansaldo A-120“, “ANBO41“, “Šmolik Š-20“, “Gloster Gladiator“, “De Havilland Dragon Rapide“, “Albatros“. Aerodromui buvo priskirti ir orlaiviai kroviniams bei keleiviams pervežti, taikiniams tampyti. Iš viso Šiauliuose buvo dislokuota apie 32— 35 lėktuvai. Pasak A. Tamošiūno, tuo metu tai buvo gana stiprus aerdoromas.
Plėtėsi ir infrastruktūra: statyti nauji angarai, lėktuvų remonto dirbtuvės, kareivinių pastatai, prie Šilėnų gyvenvietės pelkėse įrengtas poligonas. Iki šiol Aviacijos bazėje naudojamas tarpukario statinys — Antano Gustaičio angaras, pastatytas 1936 metais.
Tarpukario pakilimo takai buvo orientuoti į pasienį, tik vėliau perstatyti pagal vyraujantį vėją.
Du „Lituanica II“ gyvenimai
Pasak A. Tamošiūno, Zokniuose kurį laiką stovėjo legendinis lėktuvas „Lituanica II“, kuris 1935 metų rugsėjo 21 dieną atliko transatlantinį skrydį, įveikęs 5100 kilometrų.
Karo aviacijos dirbtuvėse Aleksote antram gyvenimui prikeltas lėktuvas apie 1939-uosius perduotas Zoknių kariniam aerodromui.
Lietuvą okupavus sovietams, „Lituanica II“ paversta taikiniu ir sunaikinta Šilėnuose.
Išgarsėję pasaulyje
Šiaulių aerodromui vadovavo du vadai, patyrę karo lakūnai, neeilinės asmenybės: 1931— 1934 metais — aviacijos pulkininkas leitenantas Leonardas Peseckas, 1934— 1940-aisias — pulkininkas leitenantas Jonas Liorentas.
1928 metais L. Peseckas išgarsėjo visoje Europoje, kai beviltiškoje situacijoje kartu su žvalgu K. Šimkumi, išlipę iš kabinų ir balansuodami ant lėktuvo sparnų, sugebėjo nuplaniruoti ant žemės degantį lėktuvą „Sopwith“. Parašiutų tais laikais lakūnai dar nenaudojo.
Ši istorija nutiko Kaune. „Kiekvieną prarastą metrą jaučiu taip, lyg jį išgyvenčiau dešimtį metų, — rašoma L. Pesecko prisiminimuose. — Skausmo žaizdose nejaučiu, nors tuo metu mano dešinioji ranka nudegusi iki kaulo, o ant plieninių trosų, kuriais kabinėjausi, balansuodamas lėktuvą, kabo šilti mano delnų mėsos gabalai.“
Lėktuvui trinktelėjus į žemę, K. Šimkus beveik nenukentėjo, o L. Peseckas pradėjo sveikti po trijų savaičių krizės.
Kitas vadas — J. Liorentas — išgarsėjo 1934 metais kartu su A. Gustaičiu ir R. Marcinkumi lėktuvais „ANBO IV“ apskridęs aplink Europą. Skrydžio atstumas buvo apie 10 tūkstančių kilometrų, lakūnai aplankė 12 šalių.
Neišvengė tragedijų
Aviacija — pavojinga tarnyba, be tragedijų neapsieita ir Šiauliuose. 1930 birželio 13 dieną viršila Antanas Kairaitis pakilo iš aerodromo lėktuvu „Šmolik-Š20“ atlikti kovinį šaudymą virš Rėkyvos ežero.
Pasak A. Tamošiūno, ne vienas lakūnas yra minėjęs, jog, esant ramiam vandens paviršiui, sunku suvokti atstumą. Greičiausiai šis faktorius ir suveikė: lėktuvas palietė vandenį ir sudužo, lakūnas žuvo vietoje. Medinės lėktuvo konstrukcijos iškilo į paviršių, o variklis nuskendo. Šio piloto atminimas įamžintas paminkliniu akmeniu.
Po devynerių metų, kone toje pačioje vietoje, įvyko dar viena nelaimė: per šaudymo pratybas virš ežero žuvo Pranas Tamošaitis. Dviviečiu lėktuvu įgula šaudė į antžeminius taikinius. Vėjo gūsiui netikėtai ištraukus parašiutą, žvalgas buvo išvilktas iš kabinos ir trenkėsi galva į vairo stabilizatorių. Lėktuvui nusileidus ant žemės, puskarininkis buvo miręs.
Dėl neaiškių priežasčių 1937 metais rugpjūčio 21 dieną, 8 kilometrai nuo Vaiguvos, nukrito dvivietis lėktuvas, pilotuojamas puskarininkio Albino Palskio su žvalgu karo lakūnu leitenantu Antanu Rinbutu-Oželiu. Užduotį atlikę ir į Šiaulius grįžinėję lakūnai žuvo vietoje.
Spėjama, kad jie buvo pašarvoti išlikusiame A. Gustaičio angare. A. Tamošiūno žiniomis, prie šio angaro buvo prikalta lentelė su čia šarvotų lakūnų pavardėmis ir datomis, bet ji yra dingusi.
Tarnyba aviacijoje pareikalavo ir keleto lakūnų, kilusių iš Šiaulių krašto, gyvybių.
1901 metais Šiauliuose gimęs karo lakūnas leitenantas Juozas Kumpis yra pirmasis Lietuvos nepriklausomybės kovose žuvęs karo lakūnas. Sužeistas kovose su lenkais, nuo žaizdų mirė 1920 metais spalio 10 Varėnoje, palaidotas senosiose Šiaulių kapinėse.
Du Šiaulių krašto lakūnai žuvo per mokomuosius skrydžius Kaune. Kapitonas J. Nastaras, kilęs iš Prišginų kaimo Meškuičių valsčiuje, žuvo 1929 metais, o karo lakūnas jaunesnysis puskarininkis J. Masiulis iš Šiaulėnų — 1936 metais.
Perėmė okupantai
Lietuvos aerodomo Šiauliuose istoriją pakeičia 1940 metais birželio 16 dieną Aviacijos bazėje nusileidę sovietų lėktuvai.
Lietuviškų lėktuvų likimas nėra visiškai aiškus. 1940 metų spalio 23 dieną devyni AMBO buvo išskraidinti į Ukmergę, tapo tautinės eskadrilės dalimi. O likę lėktuvai spalio 26 dieną ištempti į Šilėnus ir naudoti sovietų bombonešių treniruotėms kaip taikiniai. Karo aviacijos lakūnai, mechanikai demobilizuoti.
STATINYS: Vienas iš trečiosios eskadrilės pastatų, fotografuotų apie 1940-uosius metus.
NUOTRAUKA: Karo lakūnas 1940 metais Zokniuose įsiamžino prie lėktuvo.
Nuotr. iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus fondų
ŠERMENYS: Leitenanto Antano Rinbuto-Oželio ir jaunesniojo puskarininkio Albino Palskio šermenys. Spėjama, kad nuotrauka daryta A. Gustaičio angare. Šalia karstų stovi lengvieji bombonešiai Fiat Ansaldo A-120.
STATYBA: Statybos-remonto darbai Zoknių aerodrome. Tolumoje matosi medinių kareivinių pastatas. Nuotraukoje užfiksuota data — 1933 metai.
Nuotr. iš asmeninių archyvų
KAPAI: Senosiose Šiaulių kapinėse lakūnų kapai išsiskiria originaliais paminklais. Priekyje — Juozo Kumpio kapas. Lakunu kapai Siauliai_05_JTs
ISTORIJA: KOP Aviacijos bazės puskarininkis Alvydas Tamošiūnas, ieškodamas informacijos apie aviacijos raidą Šiauliuose, tikisi amžininkų ar jų palikuonių pagalbos.
AKMUO: Antano Kairaičio žūtį Rėkyvos ežere žymi ant kranto esantis akmuo su atminimo lentele.
Jono TAMULIO nuotr.
ANGARAS: A. Gustaičio angaras Aviacijos bazėje naudojamas iki šių dienų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.