Suostų senbuviai ir naujakuriai

Tekėdama Janina kaip pasogą atsivežė bičių avilius.
Suostų bažnytkaimis nuo seno buvo šviesos ir mokslo traukos vieta. Kitaip ir nepavadinsi, juk iš netoliese esančio Purviškių kaimo yra kilęs didysis knygnešys Baltasis Erelis – Jurgis Bielinis, kurio dėka po apylinkes plito spausdintas lietuviškas žodis. 1905 metais Suostų parapijos namuose atidaroma mokyklėlė, kurioje glaudėsi mokytojai, jon skubėjo iš aplinkinių kaimų mokiniai. Suostų mokyklą baigę mokiniai išsibarstė po visą Lietuvą. Patys tapo mokytojais, bibliotekininkais, kurie toliau skleidė ir skleidžia žmonėms šviesą. Šią vasarą seniausia kaimo moteris V. Jurginienė, palaidojusi ilgametį gyvenimo palydovą – vyrą, persikėlė gyventi pas sūnų. Darni ir ilgaamžė Masonų šeima taip pat pardavė savo sodybą ir išsikėlė į miestą, arčiau daktarų.

Užsukau aplankyti Reginos ir Jono Simonavičių šeimą, dabar paveldėjusius Suosto senbuvių vardą.

Regina ir Jonas šiemet atšventė auksinį vestuvių jubiliejų. Kažkada buvę jauni ir stiprūs, dabar, pasak Reginos, „milijonas ligų, tai tik valgom ir gulim, gulim ir vėl valgom. Dar ką nors per televiziją pasižiūrim...“ Regina kaip visada šmaikšti, žodžio kišenėje neieško: „Tik per mano liežuvį ir bažnyčia pastatyta“ – juokiasi moteris. Visur skambino, rėmėjų ieškojo sudegusiai bažnyčiai atstatyti, o kai tik nuleisdavo rankas, ją vėl pakeldavo „į kovą“ a. a. kun. D. Tubys. Jis skatino Reginą nepasiduoti ir nenuleisti rankų. Tai bendrai, visų gerų žmonių pagalba, bažnyčia buvo atstatyta. „O dabar daug dirbt jau nebegalim, abu su vyru širdininkai. Na, vasarą dar šiltnamiuką prižiūriu, šuniuką ir vištas apeinu. Darau tik tas, kas malonu širdžiai. Va, jurginų nemažai turiu, na ir dar pasilikom dvi bitelių šeimas“ – dėsto Regina ir priduria, kad biteles iš tėvelių atsivežė net iš Pasvalio rajono, kaip jaunamartės „pasogą“ (vestuvinis kraitis).

Man smalsu: kaip tas biteles atsigabeno? Juk ne paršiukas ir ne šuniukas… Pasirodo, kad bičių avilius susikrovė į automobilio priekabėlę, taip ir parsivežė. O kaip bitelės neišsilakstė? Ogi, tėvelis iš vakaro užkišęs bitelėms landą, tai ir nepabėgo. Parvežus avilius namo reikėjo padaryti taip, kad bitelės susipažintų, apsiprastų su nauja vieta. Tai Regina buvo pamokinta, kad prieš avilio landą padėti kokią nors kliūtį, kad ir pagaliuką. Bitelės protingos… Niekur jos nepabėgs nuo savo namelio – avilio. Apskrenda penkis kilometrus ir grįžta, ir jau žino savo teritoriją. Regina prisimena, kad į kolūkį taip pat tokiu būdu susivežė avilius su bitėmis. Tada teko prižiūrėti net 98 avilius! Darbo nebijojo ir nesigėdindavo. Ilgiausiai išdirbo gal brigadininke bei agronome. Teko pavaduoti ir ekonomistę, ir melžėjas. Kur rankų trūkdavo, į tą vietą stodavo Regina. O brigadininkės darbą vis dar primena viršutinėje lentynoje, prie knygų priglausti mediniai skaitytuvai...

Viduriniosios kartos atstovas – Romas Burkus. Marga jo gyvenimo istorija. Jis net neslepia, kad buvęs mušeika ir pijokas. Tačiau, vyras nesustojo, o laiptelis po laiptelio kyla aukštyn. Ne, ne karjeros laiptais, o į vidinį dvasingumą, save vis tobulindamas. Kaip Romas sako, kaip kitus pamokinsiu, jei pats taip negyvensiu kaip mokau? Jau devinti metai kaip jis eina dvasingumo keliu. Jau gali kitiems pagelbėti Reiki metodu. Važinėja į Klaipėdą mokytis, perka knygas apie gyvybines žmogaus energijas. O tądien, kai buvau pas Romą, jis laukė siuntinio su medicinėmis dėlėmis. Jas naudoja gydymo tikslais ir pats, ir kitiems jas uždeda. Ypatingai dėlės naudingos tuo, kad išskirdamos tam tikras medžiagas ištirpdo kraujyje esančius krešulius. Tokiu būdu įmanoma išvengti insulto. Pasak Romo, dėlėmis užkrėsti žmogaus neįmanoma, nes dėlė naudojama tik vieną kartą, nes antrą kartą jos metus laiko nepriversi dar sykį įsisiurbti į odą. O ką su nenaudojama dėle metus veikti? Tenka jai padėkoti ir pašalinti.

Romo namuose vyrauja balta spalva. Tokiu viduje baltu ir šviesiu bando būti ir pats. „Nieko nesmerkiu ir nieko nevertinu“ – teigia Romas. Dienomis skaito, medituoja, 12 kilometrų pėsčiomis praeina, nuo pat Naujųjų metų maudosi bet kokiu oru tvenkinėlyje. „Dievui reikia mūsų Meilės, o ne bažnyčių“ ir čia pat prideda: „Nors nėra blogai bažnyčiose lankytis, aš pats apsilankau… rytą ir vakarą meldžiuosi Dievui, dėkoju už kiekvieną smulkmeną. Argi laikas tada melstis, kai bėda prispaudžia? Ir visiems žmonėms linkiu laimės.“

Suosto kaimo naujakure galima laikyti Viliją. Apsigyveno kaime prieš du metus, o šią vasarą įstojo į kaimo bendruomenės narius. O išgirdusi, kad jaunimas nori renginių, iškart ėmėsi darbo. Jai į talką atskubėjo Gertrūda B. Su ja derino visą ruošiamą bendruomenės šventės scenarijų. Muzikinę dalį organizavo Nomeda su Linu, o į šventės bendrus pasiruošimus įsijungė visas jaunimas. „Ko tik reiks, viskuo padės“ – gražiai apie kaimo jaunimą atsiliepė Vilija. Apie vasarą įvykusią bendruomenės šventę – tik gražūs atsiliepimai. Vilijos paklausiau: kam užkabintų padėkos medalį už pavykusią gražią šventę? Vilija susimąstė: „Vienam nekabinčiau. O visiems, tad perduokit didžiulį „Ačiū!“. Jauna moteris džiaugiasi, kad netoli namų parduotuvė, kurioje ji dirba. Mažąją dukrytę iš pradžių „dabojo“ auklytė, o dabar leidžia į Germaniškyje esantį vaikų darželį. Parduotuvėje šilta, šviesu ir jauku. Prekių čia įvairiausių, pradedant nuo kasdieninės duonos, baigiant vinimis ir varžtais. O dar lentynoje puikuojasi saldainių dėžės, nusinešti einant pas draugę į svečius.

Užbėgusi į parduotuvę Jolita B. pasidžiaugė, kad kaime išasfaltavo gatvę. Dabar malonu ir važiuoti! Čia pat Vilija suskubo Jolitą girti, kad ši per bendruomenės šventę ant laužo labai skanią sriubą išvirė. Besišnekant Jolita pridūrė, kad turinti didelę senovinę „petelnę“, kurioje vienu metu net 15 blynų galima iškepti. Tai jei gyva būsianti, per Užgavėnes prikeps bendruomenei blynų. Lėksiu ir aš į Suostus blynų ragauti. Esu girdėjusi, kad svečiuose viskas skaniau.

Atjaunėjo kaimas. Jaunos galvos, tai ir mintys naujos. Bendruomenės nariai turi įvairiausių idėjų kaip papuošti kaimą. Juk šventės veja šventę. Kiek čia trūks, greit ir Šv. Kalėdos, Naujieji metai, po jų – Užgavėnės, Šv. Velykos… oi, kiek jauniems veiklos nusimato!