Ūkininkavimo realybė – kaip uždirbti iš „auksinių“ trąšų ir pingančių grūdų?

D. Matusevičienės nuotr.
Rima ir Rimantas Kubiliai iš Germaniškio kaimo stebisi, kaip rūpinamasi bedarbiais – kol ūkininkai melžia karves ir skaičiuoja centus, kad išgyventų, bedarbis kepa šašlykus, degtinėle užgerdamas.
Rima ir Rimantas Kubiliai, smulkieji Germaniškio kaimo ūkininkai, ir Suosto kaime ūkininkaujantys Alma ir Antanas Bėliakai sako, kad valstybė neteisingai elgiasi jų atžvilgiu – reikalavimų daugėja, išmokos mažėja, trąšos ir degalai brangūs, o grūdai pinga... Kaip reikės išgyventi?

Ūkininkavimo pradžia – tėvų kraitis

Rima ir Rimantas Kubiliai – smulkieji ūkininkai iš Germaniškio kaimo. Jų ūkininkavimas prasidėjo po vestuvių: abudu iš tėvų kraičio gavo po karvę, o Rimantui pridėjo šiek tiek žemės. Truputį žemės nusipirko, šiek tiek išsinuomojo. Dabar Kubilių ūkyje 25 hektarai žemės.

Augina jie septynias karves. Pačioje ūkininkavimo pradžioje augindavo jaučius. Kas porą metų parduodavo po 5-7 jautukus. „Pasitaikydavo jų gana smarkių ir piktokų, – prisimena Rimantas. – Kartą naktį paskambina ir praneša, kad galvijai palaidi. Nuvažiuojam į ganyklą, o ten jaučių grandinės krūvon susisukusios. Visą naktį vargom, kol išnarpliojom“.

Dabar šie ūkininkai jaučių nebeaugina, nes atpigo mėsa, todėl nebeapsimoka. Augini, vargsti, o už parduotą dviejų metų jautį gauni tiek, kiek pardavus mėnesio veršelį.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com