Naujausios
Sodininkas su fotografo siela
Linkaičių kaime (Joniškio rajonas) gyvenantį Rimantą Stankūną galima vadinti sodininku su fotografo siela. Biologas, įkūręs medelyną, iš rankų nepaleidžia fotoaparato. Savo archyve jis sukaupė kelias dešimtis tūkstančių, o gal ir daugiau kadrų, kuriuose — augalai, paukščiai, vabzdžiai, žvėrys...
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Sodininko pavasaris
Vienkiemio sodyboje, apsuptoje medžių, vaiskrūmių sodinukais, iš visų pusių traukia vėjai. Keturių vėjų karalystė. Nors lauke lyg užsakytas pliaupia lietus, šeimininkas skuba prie skambančio telefono, netrukus į kiemą įsuka šermukšnių, trešnių, obelaičių pirkėjai.
Sodininkui — pats darbymetis, tik spėk suktis. Savaitgaliais vyksta mugės, bet daugiausia žmonių, susiradę per internetą, draugus, pažįstamus, atvažiuoja į namus.
Bet šįkart kalbame ne apie sodą, nors pirmosios fotografijos, kurias vieną po kitos kompiuterio ekrane verčia šeimininkas, — būtent jo medelyno mažaūgės obelaitės, vyšnios, stambios trešnės, obuolius primenančiais apvaliais vaisiais kriaušės „Tem— bo— li“, apie 35 šermukšnių rūšys...
Laukinės gamtos spalvos
Peržiūrėję įspūdingus medelių, vaisių, uogų vaizdus, šoktelime į laukinę gamtą. Atsiveria peizažai: rusva žolė, medžių kamienai, debesys, rūkas, tarsi aplieta vėlyvu rudeniu, o gal — apsupta gaisro dūmų. Fotografuota auštant, sako nuotraukos autorius. Ši fotografija tapo paveikslu svetainėje. Labai patiko dukrai.
Kitame vaizdelyje saulę bando „praryti“ elgių šakos, primenančios nasrus, trečiame — pelkynai ir džiunglės Joniškio rajono Tyrelio miške; iš dar vieno paveikslėlio, regis, tuoj iššoks žali stručiai. Tai — pavieniai medžiai laukuose, kurių laja augdama susiformavo į paukščių pavidalus.
„Fotografuojant 50 metrų arčiau ar iš kito šono stručių nebelieka“, — pastebi fotografas.
Ypatingo grožio, mįslinga, apsigaubusi rūkais upės pakrantė Šilalės rajone, „pagauta“ važiuojant į Ventės Ragą. Panoraminė nuotrauka sujungta iš dviejų kadrų.
Dėl kadro reikia kantrybės
R. Stankūnas sukaupęs daug voragyvių, roplių, drugelių nuotraukų. Pastarųjų daugiausia pasirodo naktimis. Tad tenka ruoštis tarsi į medžioklę, reikia kantrybės.
Ne kartą, pasislėpęs palapinėje, jis tykojo paukščių, atskrendančių prie gyvūnų šėryklų. Žiemą palikdavo prie medžio pritvirtinęs lašinių, vasarą pakakdavo pamėgdžioti čiulbėjimą, kad sulauktų atskrendančių sparnuočių.
„Upinį kirliką, gyvenantį smėlėtose ir akmenuotose pakrantėse, aptikau už kelių šimtų metrų, dirbtuvių kieme, kur aplink važinėjo traktoriai. Čiupau aparatą, pagulėjau ant žemės ir atbėgo. Jie lizdų nesuka, žvyre išrausia duobutę ir padeda kiaušinius“, — pasakoja gamtos mylėtojas.
O štai Joniškyje visą žiemą buvo galima matyti iš Šiaurės atskrendančių svirbelių pulkus, purplelių, kurių kituose rajonuose gerokai mažiau pasitaiko.
Reti egzemplioriai
Draugo sodyboje R. Stankūnas pastebėjo tupintį paukštvanagį. Priėjo, nufotografavo iš vienos pusės, paskui — iš kitos. Tokio nebaikštumo priežastis paaiškėjo tik išdidinus nuotrauką — buvo kruvinais nagais ir pilvu, matyt, ką tik sočiai papietavęs...
Kitur užtiko musinukę, apsigyvenusią ant šakos pamautame ąsotyje. Pro akį nepraslydo remeza, audžianti lizdą lyg maišelį, paties namuose uogas ryjantis strazdas bei vagiliai varnėnai, sugebantys vyšnias iškrapštyti ir iš po tinklo, dengiančio derlių.
Tundros paukštis tilvikas, geltonkaklė kielė, žemyn galva medžiais laipiojantis bukutis, bitininkai, juodgalvė sniegena, juodieji gandrai...
Daug sparnuočių, kurių realiai nepastebime ir net negalvojame, kad jie, tokie spalvingi, neįprastos išvaizdos, gyvena Lietuvoje.
Kaip Rimantas Stankūnas visus atpažįsta?
„Jei ne biologija, aukštosios mokyklos greičiausiai nebūčiau baigęs. Grįžau iš armijos ir į šią specialybę pedagoginiame institute patekau be stojamųjų egzaminų, nes buvau respublikinės olimpiados laureatas“, — aiškina linkaitiškis.
Kolekcija
Šiuo metu Rimanto Stankūno archyve jau rastume apie 300 drugelių rūšių, apie 100 rūšių paukščių. Bet Lietuvoje šių fiksuojama apie 360. O štai musių yra net keliolika tūkstančių rūšių.
„Trūksta laiko, — sako sodininkas ir fotografas, svajojantis užfiksuoti visų Joniškio rajone gyvenančių paukščių, gyvūnų, vabzdžių, grybų, augalų rūšis, ir priduria: — tam reikėtų atiduoti visą gyvenimą. Ir fiziškai nelabai įmanoma, nes kai kurių veislių paukščiai ar drugiai į rajoną atskrenda gal kartą per 10 metų.“
Geriausi — nenufotografuoti kadrai
Fotografija Rimantas Stankūnas susidomėjo paauglystėje. Pirmą fotoaparatą nusipirko už 150 rublių, pats užsidirbęs pinigų. Fotografavo viską, kas papuola.
Sako, kad geriausi kadrai yra tie, kurie nenufotografuoti.
„Arba nepasiimi fotoaparato, arba, žiūri, ne taip nustatyta, ryškumo nėra, arba nuotrauka balta išeina. Su “muiline“ gali bet ką pleškinti, normaliu fotoaparatu sudėtinga dirbti. Jei pasiruošei objektyvą drugeliams “gaudyti“, netiks fiksuoti paukščiams. Būna, kad iš 100 ar 300 kadrų tik kokie 5 tinkami, — sako savęs tikru fotografu nevadinantis vyras. — Nedarau meninės fotografijos. Man dabar svarbu dokumentinė nuotrauka, užfiksuoti patį buvimo faktą.“
Turtingas mūsų kraštas
R. Stankūno nuotrauka buvo patekusi į konkurso apie gandrus parodą, laimėjo ir „Šiaulių krašto“ priedo “Mano laikraštis“ nuotraukų konkurse, jo darbai puošia žurnalo “Paukščiai“ puslapius bei viršelį. Šiam žurnalui autoriai savo darbus teikia nemokamai.
„Pas mus iš to neišsiversi. Štai, mačiau filmą, prancūzų pora — vyras su žmona — kasmet 3— 4 mėnesiams važiuoja į Afriką, kur fiksuoja gamtą. Grįžę savo šalyje spausdina straipsnius ir nuotraukas gamtos leidiniuose, už tai gauna atlygį, iš kurio pragyvena metus“, — pasakoja gamtos mylėtojas.
R. Stankūno nuomone, Lietuva — nepaprastai gražios ir turtingos gamtos kraštas. Tai supranti, skrisdamas iš svetur: ten — laukai, pliki kalnai, rusva, pilka, o čia — tokia sodri žaluma. Užsieniečiams mūsų kraštas atrodo kaip džiunglės. Gerąja prasme. „Dar daug buveinių turime, bet besaikis miškų kirtimas jas naikina“, — sako sodininkas— fotografas, matantis, kaip keičiasi aplinka.
Autorės nuotr.
FOTOGRAFAS: Aplinkinį pasaulį fiksuojantis Rimantas Stankūnas pats bando išsisukti nuo fotoaparato blykstės, bet nuodėmė būtų neparodyti talentingo ir darbui atsidavusio žmogaus.
Rimanto STANKŪNO nuotraukos
APSILAIŽYMAS: Stirninas ką tik papietavo.
AUŠRA: Prieš akis atsiveria peizažas: rusva žolė, tokie pat medžių kamienai, debesys, rūkas, — tarsi aplieta vėlyvu rudeniu, o gal — apsupta gaisro dūmų.
IŠSKIRTINUMAS: Bukutis iš kitų paukščių išsiskiria gebėjimu laipioti medžio kamienu žemyn galva.
DRIEŽAI: Lietuviški driežai nuotraukoje atrodo įspūdingai.
DRUGYS: Šis drugelis fotografuotas Beržėnų kaime (Joniško rajonas).
PAVASARIS: Šalpusniai ir bitė pranašauja pavasarį.
SMALIŽIUS: Paukšteliui šios uogos — tikras skanėstas.
KIRLIKAS: Prie vandens gyvenantį upinį kirliką Rimantas Stankūnas nufotografavo netoli namų esančiose dirbtuvėse, kur aplink važinėjo traktoriai.
SAULĖLYDŽIAI: Daugeliui imponuoja saulėlydžiai.
STRUČIAI: Lietuviški medžiai laukuose gali tapti ir stručiais, ir kitokiais gyvūnais, jei tai pastebėsi...
IŠGELBĖTOJI: Šią sužeistą pelėdą, kurią rado numuštą pakelėje, Rimanto Stankūno šeima išgydė ir vėl paleido gyventi laisvėje.